Jei virusas SARS-CoV-2 liks toks pat agresyvus, kaip dabar, „peršalimo ir gripo“ sezonas pavirs „peršalimo, gripo ir COVID-19“ sezonu

Vasario 28 dieną PSO pakeitė koronaviruso SARS-CoV-2 rizikos laipsnį į „labai aukštą“. „Pakėlėme COVID-19 plitimo ir poveikio rizikos vertinimą iki labai aukšto globaliu mastu“, – pareiškė PSO generalinis direktorius Tedros Adhanom Ghebreyesus. PSO nuomone, naujo koronaviruso tipo sukeltas ligos protrūkis gali tapti pandemija, nors pandemiją skelbti kol kas anksti.

Pažymėtina, kad pačios ligos mirtingumas – naujausiais duomenimis, 3,4% – gan žemas, mažesnis už daugelio infekcijų protrūkių. Tačiau būtent tai ir kelia nerimą specialistams: gali būti, kad taip žmonija gaus dar vieną sezoninį virusą.

The Atlantic cituoja Harvardo universiteto epidemiologijos profesorių, Marcą Lipsitchą, kuris įsitikinęs, kad viruso sulaikyti mums nepavyks. Pirmasis kovos su bet kokia infekcija žingsnis – sulaikymas, o COVID-19 atveju netgi hipotetinė kelio pandemijai užkirtimo galimybė buvo prarasta pačiomis pirmomis dienomis.

Sausį Kinija ėmėsi izoliuoti dideles zonas, dabar karantinas suvaržė beveik pusės milijardo žmonių judėjimą – tačiau epidemija tęsiasi. PSO kovo 1 dienos ataskaitoje rašoma, kad už Kinijos ribų yra daugiau nei 7000 išaiškintų užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu atvejų. Liga išplito 60 šalių (Lietuvoje – 1 atvejis) ir keičia viso pasaulio žmonių gyvenimą. Tas pats Lipsitchas mano, kad visos epidemiologinės pandemijos sąlygos aiškios: dabar „mes stebime būtent pandemiją, ką apie tai besakytų PSO“.

Penktoji sezoninė infekcija?

Marco Lipsitcho nuomone, 2020 metais SARS-CoV-2 koronavirusu užsikrės 40 — 70% žmonių. Tačiau tuo pačiu pabrėžia, kad tai nereiškia, kad visi sirgs sunkiai. „Panašu, daugeliui liga bus vidutinio sunkumo ar netgi visai besimptomė jos versija“. Taip mano ne vien jis. Epidemiologai ima sutarti: dabartinis protrūkis sukurs naują sezoninį susirgimą – penktą masinį koronavirusą

Koronavirusinės infekcijos plačiai paplitusios, dažniausiai jos pasireiškia žiemą ir rudens pradžioje. Dabar sezonines ligas sukelia keturi žmoguje besivystantys koronavirusai, (nuo gyvūnų perduodami koronavirusai sukelia negalavimus, bet nėra mirtini). Jiems žmonėse ilgalaikis imunitetas nesusidaro. Jei SARS-CoV-2 virusas paseks tokiu pavyzdžiu ir liks toks pat agresyvus, kaip dabar, „peršalimo ir gripo“ sezonas pavirs „peršalimo, gripo ir COVID-19“ sezonu.

Dabar užsikrėtusiųjų skaičius nėra tiksliai žinomas. Vasario viduryje kalbėdamas su The Atlantic žurnalistu, Lipsitchas tvirtino, kad „labai grubiais vertinimais, vien JAV jų gali būti nuo 100 iki 200. Tiek užtenka, kad liga paplistų po visą šalį. O tai, kad JAV medikai išsiaiškino nesusijusį su dabartiniu protrūkiu koronaviruso atvejį, rodo, kad virusas, nepaisydamas Trumpo administracijos užtikrinimo apie sėkmingą ligos sulaikymą, Amerikoje jau cirkuliuoja.

JAV padėtį apsunkina koronavirusų atpažinimo testų problemos. Remiantis vasario 26-osios Association of Public Health Laboratories pranešimu, galimybę atpažinti virusą turi tik septynios valstijos. Vasario pradžioje CDC sukurti testai nebuvo tikslūs, tad, teko kurti naujus ir gauti FDA leidimą.

Be to, vasario 21 kinų mokslininkai pranešė apie besimptomio viruso plitimo atvejį nuo žmogaus kurio krūtinės skenavimo rezultatai buvo normalūs. Tyrėjai padarė išvadą, kad jeigu šis atvejis nėra anomalija, tai „COVID-19 prevencinės priemonės gali tapti sunkiai įgyvendinamos“.

Turint tokius duomenis, ką nors prognozuoti sunku, tačiau susidaro įspūdis, kad viruso sulaikyti nepavyks ir jis įsikūrė ilgam. Įspūdį dar stiprina vakcinos, kaip vieno iš efektyviausių gyvybių gelbėjimo priemonių, sukūrimo lenktynės.

Vakcinos kūrimas

Apie vakcinos nuo koronaviruso kūrimą pranešė daug biochemijos kompanijų – Inovio, Moderna, CureVac, Novavax ir kitos. Praėjusią savaitę Moderna pranešė perdavusi pirmąją naujos vakcinos mRNA-1273 partiją į Nacionaliįn alerginių ir infekcinių susirgimų centrą (NIAID). NIAID vadovas Anthony S. Fauci pranešė, kad pirmieji potencialių vaistų bandymai gali prasidėti balandžio gale.

Dar jis autoritetingo žurnalo JAMA sausio numeryje rašė, kad jo institutas irgi kuria vakciną, be to, beprecedente sparta. Per SARS protrūkį 2003 metais tyrėjai nuo viruso genoskaitos stadijos prie pirmųjų klinikinių bandymų perėjo per 20 mėnesių. Nuo to laiko, kaip tvirtina Fauci, jo komanda šį laiką sutrumpino iki trijų mėnesių, o naujojo koronaviruso „rezultatus jie tiksi gauti dar greičiau“.

Nors genoskaita atliekama itin greitai, vakcinos gamyba – „kažkas tarp mokslo ir meno“, mano James Hamblin, The Atlantic mokslo žurnalistas. Tam reikia surasti tokį virusų geno fragmentą, kuris sukeltų apsauginę imuninės sistemos reakciją, tačiau nesukeltų uždegiminio proceso. Ieškant reikiamos kombinacijos, atliekama daugybė testų, pirmiausiai laboratorijose su gyvūnais, o galiausiai, su žmonėmis.

Guodžia tai, kad pastaruoju metu radosi nauji tarptautinio bendradarbiavimo modeliai, kurie žada vaisto kūrimą paspartinti. Vienas iš jų – 2017 metais Norvegijoje suformuota Pasiruošimo epidemijoms inovacijų koalicija (CEPI). Tarp jos užduočių yra naujų vakcinų kūrimo finansavimas ir koordinavimas. Tarp jos steigėjų – Indijos ir Norvegijos vyriausybės, Wellcome Trust fondas, Billo ir Melindos Gatesų fondas. Koalicijos generalinis direktorius Richardas Hatchettas pritaria Fauci optimizmui dėl vakcinos sukūrimo spartos – jei viskas vyks kaip planuojama, infekcijos prevencijos veiksmingumo bandymai gali prasidėti iki vasaros pabaigos.

Hatchettas prognozuoja, kad kol produktas parodys savo saugumą ir efektyvumą, praeis 12 – 18 mėnesių. Toks terminas bus „iki šiol neregėta vakcinų kūrimo sparta“. „Netgi tiesiog kalbėti dabar apie tokius terminus – neįtikėtinai optimistiška“, – mano jis.

Ar suspės?

Tačiau ne visi kliaunasi savalaikiu vaisto pasirodymu. Jamesas Hamblinas pateikia Jeilio Visuomenės sveikatos mokyklos docento Jasono Schwartzo nuomonę: „Jei visas viltis dedame tik į greitą vakcinos sukūrimą, esame pasmerkti“.

Jo nuomone, tikroji problema yra ta, kad dabartiniam infekcijos protrūkiui reikėjo ruoštis pastaruosius 10 metų – nuo atipinės pneumonijos protrūkio. „Jei nebūtume atidėję SARS vakcinos tyrimo programos, būtų daug daugiau pasiekimų, kuriuos būtų galima panaudoti ir šiam koronavirusui“, – teigė jis.

Tačiau, kaip ir Ebolos viruso atveju, vos tik pavojus praėjo, valstybinis finansavimas ir farmacijos pramonės pastangos sustojo. „Kai kurie tyrimai atidėti neribotam laikui, nes protrūkis baigėsi anksčiau, nei buvo sukurta vakcina“.

Be to, vakcinos gamyba yra toks sudėtingas, brangus ir rizikingas procesas, kad, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai farmacijos kompanijos susidūrė su nukentėjusių pacientų teisiniais ieškiniais, kai kurios pasitraukė iš viso.

Platinimo problemos

Vasario 24 d. Baltieji rūmai pranešė, kad Donaldas Trumpas kovai su koronavirusu iš Kongreso paprašė $2,5 mlrd. Daugiau nei $1 mlrd. iš šios sumos teks vakcinos kūrimui.

Ilgalaikės vyriausybinės investicijos labai svarbios, mat vakcinų, antivirusinių vaistų ir kitų gyvybiškai svarbių priemonių kūrimui būtinos didelės, dešimtmečius trunkančios investicijos, net jei šių priemonių paklausa maža. Rinkos ekonomikos dažnai stengiasi sukurti tiesioginės paklausos neturintį produktą, ir platinti ten, kur paklausa yra. CEPI koalicija buvo kuriama, siekiant paspartinti vakcinos kūrimo darbus iki epidemijos pradžios. Tačiau taip stringa vaistų distribucija, platinimas.

Tad, pernai kovą grupė „Gydytojai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières – MSF) publikavo atvirą laišką, kuriame pareiškė, kad Koalicijos modelis neužtikrina teisingos preparatų distribucijos ar prieinamumo. CEPI, siekdama prieinamumą padaryti pagrindiniu prioritetu, savo politiką peržiūrėjo, ir MSF medicinos inovacijų patarėjas Manuelis Martinas vasario viduryje su The Atlantic pasidalino savo optimizmu. „CEPI atrodo perspektyviai ir iš tiesų tikimės, kad naujausios vakcinos gamyba bus sėkminga“, – sakė jis.

Iš tiesų, net jei bus įgyvendintas idealistinis Richardo Hatchetto planas dėl vakcinos sukūrimo per artimiausius metus, dar reikės suderinti masinę gamybą ir produkto platinimą. „Verta pasvarstyti, ar esama gamybos schema galima pagaminti milijonus ar net milijardus porcijų“, – klausia Hatchettas. Klausimas išties aktualus, atsižvelgiant į padėties kritiškumą, užvertas sienas ir nutrauktas tiekimo grandines: netgi veikiančios vakcinos platinimą gali sutrikdyti banalios logistikos priežastys.`

republic.ru

Komentarai ()