Jūsų mama nėra teisi - staltiesės nebuvo išrastos tik grožiui ()
Graži balta staltiesė - tai būtinas šventinio stalo atributas. Gražiai padengti stalai ir svečius nuteikia šventiškai. Bet ar žinojote, kad kadaise staltiesės buvo išrastos tikrai ne dėl grožio?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Niekas tiksliai nežino, kada žmonės ėmė naudoti staltieses. Pirmą kartą jos paminėtos 2-ame mūsų eros amžiuje, tačiau tikrai buvo naudojamos ir anksčiau. Iš pradžių tai buvo labai paprasti audeklai. Tik viduramžiais turtingieji miestiečiai ir kilmingų šeimų nariai ėmė naudoti baltas staltieses. Tai, žinoma, buvo statuso simbolis - kas kitas gali išlaikyti staltieses tokias baltas?
Viduramžiais neturtingi valstiečiai apskritai nedengė stalų. Jie staltiesių nenaudojo, neišrikiuodavo skirtingų patiekalų, gražiai į eilę nerikiavo valgymo įrankių. Valstiečių namuose viskas buvo kur kas paprasčiau ir skurdžiau. Tačiau vėliau, ypač kai buvo sukurti pramoniniai audinių gamybos būdai, stipriai sumažinę audeklų kainas, staltiesės paplito po visus namus.
Staltiesės, žinoma, yra puošmena, bet jų paskirtis visais laikais buvo pirmiausia praktinė. Jos saugojo brangius stalus nuo apgadinimų, kuriuos galėjo sukelti kieti keramikiniai indai, karštis ar išsiliejęs maistas. Tuo pačiu staltiesės saugojo ir žmonių rūbus, nes išsilieję skysčiai buvo sugeriami ir netekėjo ant vakarieniaujančių žmonių kelnių bei sijonų.
Tačiau mažai kas žino, kad staltiesės kadaise atlikdavo ir servetėlių vaidmenį. Taip, kai jūsų mama pykdavo už tai, kad į staltiesę valotės rankas, ji paneigdavo originalią staltiesės paskirtį. Žmonės į staltiesės kampus valydavosi ir veidus, ir rankas. Vėlgi, būtent dėl to baltos staltiesės tapo prabangaus šventinio stalo dalimi, nes jas reikėjo plauti po kiekvieno naudojimo.
Įdomu tai, kad dėl tokios staltiesės paskirties kai kuriose kalbose tuo pačiu žodžiu vadinamos ir staltiesės, ir rankšluoščiai. Itališkai stalas vadinamas tavolo, o staltiesė - tovaglia. Tovaglia portugalų kalboje yra toalha - ir rankšluostis, ir staltiesė.
Šiais laikais, beje, staltiesės naudojamos rečiau. Į miestus persikėlę žmonės retai turi didelius ir brangius valgomojo stalus, kuriuos dengtų kasdies. Dažniau valgoma prie virtuvinio stalo, kuris įprastai yra atsparus karščiui ir yra lengvai valomas.