Tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje sukels tikrą traumą: psichoterapeutas apie tai, kaip viskas vyksta, kuo ypatinga balandžio 26 d. ir jau perspėja apie pasekmes ir net socialinės katastrofos pojūtį (2)
Nors pandemija palies visas gyvenimo sritis, ypatingą svarbą turi kintanti socialinė psichologinė situacija bei psichosocialinės saugos klausimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar Lietuva (kaip ir daugelis pasaulio šalių) patiria tęstinę socialinę traumą. Jos pagrindinis bruožas – normalumo pažeidimas.
Trumpai. Yra trauma, bus ir pasekmės. Jei iki balandžio pabaigos situacija pagerės, vyks sklandus grįžimas prie įprasto gyvenimo, sparčiau vystysis medicina bei technologinės inovacijos. Didelių pertvarkų nebus. Jei situacija tęsis dar 6 savaites, bus kardinalių socialinių pokyčių. Labiausiai nukentės smulkusis verslas, neturtingieji, sergantys, vieniši ir 50+ amžiaus žmonės. Tie, kas nemokės ar nenorės persitvarkyti ir prisitaikyti bus stumiami „už borto“. Stiprės atskirtis ir susvetimėjimas (anomija).
Išvada: privalu jau dabar pasirūpinti psichologinės ir socialinės saugos užtikrinimu.
Ši socialinė trauma turi dėsningą įvykių raidą, kurią galima skirstyti į 4 etapus: 1) silpno poveikio; 2) ūmus (nuo kovo 15 iki balandžio 26 d.); 3) lėtinis (gegužė – rugpjūtis); 4) poveikio pasekmės (nuo rugsėjo mėn. iki kelių metų). Dabar įsibėgėja antrasis etapas. Kuo mums tai gresia?
Per artimiausias dvi savaites daugiausia bus baimės. Laikas tarsi sulėtėja ir atrodo, kad viskas tęsiasi labai ilgai. Labai tikėtinas toks scenarijus: stiprės asmeninis ir socialinis stresas, nerimas, įtampa, nuovargis. Iki 70 proc. žmonių patirs elgsenos sutrikimus: nuo vengimo iki įkarščio.
Vengimas: atsiriboja nuo aplinkinių, niekuo nesidomi, pasyviai laukia, kas bus toliau, gyvenimo ritmas gerokai sulėtėja.
Įkarštis: simptomų (ligų) ieškojimas, dirglumas, sprogstančios reakcijos, bravūra. Padidėja jautrumas, įžeidumas. Žmonės įvairiai prisitaiko prie šios stadijos, tačiau vyraus baimė, atsargumas, įtarumas ir bejėgiškumas. Dėl karantino didės „trintis“ šeimose, daugės įtampos ir konfliktų.
Balandžio mėnesį mažės baimės, bet daugės pykčio, kaltės, agresijos ir konfliktų. Susirūpinimo akcentas persikels nuo esamų grėsmių į ateities neapibrėžtumą. Elgsena bus labiau pragmatiška. Kainos augs, o nedarbas didės (stagfliacija). Stiprės depresija, nusivylimas, pasimetimas ir noras teisingumo. Socialinės ir ekonominės problemos gilės: žmonės negrįžta į darbus, mažėja pajamos, didėja atskirtis.
Jeigu iki balandžio pabaigos situacija nepagerės, mūsų laukia itin rimti iššūkiai.
Lėtinis traumos etapas. Gegužė – rugpjūtis. Pagal socialinės traumos raidos dėsningumą tikėtinas toks šio etapo scenarijus: socialinės katastrofos ir destabilizacijos pojūtis. Keisis daugumos žmonių įpročiai, elgsena, gyvenimo ir darbo būdas bei požiūriai. Stiprės vienišumo, psichologinio ir ekonominio nesaugumo pojūtis.
Skaudžiausios galimos pasekmės: žmonės išsekę, demoralizuoti, palūžę, negeba pasirūpinti savo saugumu nes nemato ir nebeturi galimybių apsiginti. Stiprėja nereikalingumo pojūtis.
Dėl to:
- Grėsmingai didėja anomija ir socialiniai nesklandumai;
- Sparčiai didėja socialinė ir finansinė atskirtis. Smulkaus verslo stagnacija.
- Dėl lėtinės įtampos sparčiai auga nerimo, depresijos, miego sutrikimai;
- Didėja piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais;
- Didėja mirtingumas ir psichikos sutrikimai;
- Kardinaliai keičiasi darbo sąlygos;
- Didėja skyrybų skaičius;
- Didėja auto įvykių keliuose;
- Prastėja kriminalinė (nusikalstamumo) aplinka;
- Ūmėja socialinio nepasitikėjimo sindromas;
- Ryškėja legitimumo ir identiteto krizė;
- Plinta politinis populizmas.
Tikiuosi, kad ši apžvalga atkreips žmonių ir valdžios dėmesį ne tik į ekonominių, bet ir socialinių-psichologinių priemonių būtinumą. Galimų grėsmingų pasekmių akivaizdoje reikia įvertinti psichosocialines rizikas ir pasiruošti švelninti pasekmes, t.y. turėti aiškų socialinės traumos įveikimo modelį.
Ypatingą svarbą turi psichosocialinės saugos užtikrinimas ir pažeidžiamiausių žmonių apsauga. Pagrindinis sėkmingos adaptacijos uždavinys – sumažinti fizinius ir socialinius praradimus. Todėl yra būtina numatyti ir diegti priemones tokiai saugai užtikrinti.
Neatidėliotinai reikia įvairių socialinės srities ir psichosocialinių rizikų valdymo ekspertų grupės, kuri galės imtis lyderystės ir efektyviai suvaldyti situacijos raidą bei išvengti blogų scenarijų arba juos sušvelninti.
Andrius Kaluginas, psichoterapeutas, psichosocialinių rizikų ir santykių ekspertas