Australus šokiravo paprašyta kaina į namus (Lietuviai turėtų apsidžiaugti, kad mokėjo tik tiek) (2)
Koks susitraukęs šiuolaikinis pasaulis retas susimąstėme. Kelionė per vandenynus nebėra viso gyvenimo svajonė. Rūpestingai susidėliojus maršrutą, iš anksto pasirūpinus kelionės bilietais, į kitą pasaulio kraštą buvo galima keliauti itin pigiai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonės masiškai keliavo. Jei skrydžiai būtų užsidarę pamažu, daugelis keliautojų būtų sugrįžę savaime. Tačiau staiga paplitęs Covid-19 virusas sienas uždarė kone pernakt. Lėktuvų skrydžiai pradėjo tirpti kaip sniegas prieš pavasarinę saulę.
Tokioje situacijoje atsidūrusieji turėjo rinktis tarp likimo ten kur jie dabar yra arba prašyti savo valstybių suorganizuoti skrydį į namus. Daugelis ėmėsi tokios užduoties. Galimybė pasiekti savo šalį tapo įmanoma. Tačiau tai nebuvo pigu.
Australijos vyriausybė taip pat ėmėsi organizuoti skrydžius visame pasaulyje išsibarsčiusiems savo piliečiams. Žemynas toli nuo viso likusio pasaulio. Australai visada matė daug skaičių pirkdami sau bilietą svetur. Tačiau net tokia turima patirtis psichologiškai neparuošė tam ką išvydo Pietų Amerikoje įstrigę australų turistai.
Skrydžiui suorganizuoti buvo pasirinkta Pietų Amerikoje veikianti kompanija „LATAM“. Ji savo „Boeing 787-9 Dreamliner“ lėktuvu turėjo surinkti Pietų Amerikoje užstrigusius australus. Numatytas maršrutas: Lima (Peru) – Santjagas (Čilė) – Sidnėjus (Australija).
Už ekonominės klasės bilietą į 15-os valandų trukmės skrydį paprašyta 5500 Australijos dolerių (maždaug 3100 eurų). Iki Covid-19 toks skrydis būtų kainavęs vos 1805 dolerius (virš 1000 eurų). Norintieji namo parvykti biznio klase turėjo pasiruošti sumokėti net 11 tūkst. Australijos dolerių (6200 eurų) sumą.
Ne vieną išvydusį tokias kainas apėmė šokas. Iš ties sunkiai įsivaizduojamos sumos. Net tiems, kurie įprastai neieškodavo pigesnio kelionės varianto. Tokios kainos labiau priminė aviacijos pradžios kainodarą, kai tai buvo retos prabangos ženklas.
Lietuviai taip pat buvo pasipiktinę išvydę kur kas didesnes kainas už skrydį suorganizuotą valstybės. Keliautojai, įstrigę Vietname bei Tailande, pasirinkę turėjo susimokėti 999 eurus už ekonominės klasės vietą. Daug didesnę sumą nei mokėjo į ten keliaudami kol dar nebuvo paskelbta pasaulinė pandemija, o skrydžius vykdė privačios firmos.
Už lietuvių parskraidinimą atsakinga kompanija aiškino, kad skrydis jiems turi atsipirkti. Vykdydami tik šį išskirtinį reisą, neturėdami oro uostuose savo atstovų, jų patiriamos išlaidos buvo daug didesnės nei vykdžiusių reguliarius reisus.
Tarp Vilniaus ir Hošimino (Vietnamo sostinės) yra 8400 km atstumas. Sidnėjų ir Limą skiria 12800 km. Australai keliavo tik trečdaliu tolesnį atstumą nei lietuviai, bet už tai buvo paprašyta triskart didesnės sumos.
Neabejotinai galutinei kainai smarkią įtaką padarė išlaidos kurui (kas aviacijoje yra bene didžiausia dedamoji bilieto kainos dalis) bei tuščio lėktuvo skrydis per Ramųjį vandenyną į savo bazę. Tačiau ar vien tai lėmė tokį kainų skirtumą? Lietuviai turėtų įvertinti savo sumokėtą sumą už skrydį ne kaip blogiausią sandėrį istorijoje. Australams teko kur kas plačiau atverti piniginę už norą greitu laiku atsidurti namuose.