Ligoninių priėmimo, ambulatorinių konsultacijų skyriuose, poliklinikose, kur visada būna apgultis ir dienos pralaidumas siekia šimtus žmonių, dabar – keistai tuščia ir tylu. Didelis pacientų srautas išlieka tik į skyrius, kurie priima karščiuojančius, turinčius COVID-19 simptomus.

Pagal ekstremalios situacijos reikalavimus, sveikatos priežiūros įstaigos privalėjo pakeisti savo darbo organizavimą ir paskirstyti turimus resursus dviem kryptimis – skubiai pagalbai ir nuotoliniam konsultavimui. Tai atitinka pagrindinį karantino tikslą – užkirsti kelią užsikrėtimui SARS-CoV-2, maksimaliai sumažinant vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų gyventojų patekimą į ligonines. Tvarkingai vartoti vaistus dėl širdies ligų, nenutraukti gydymo ir nepasiduoti žalingiems gandams piliečius paragino ir Lietuvos kardiologų draugija, labai susirūpinusi dėl didžiausios šalyje rizikos grupės.

Tuo pačiu dabar stebime paradoksalius procesus: visame pasaulyje smarkiai krito atvykstančiųjų į ligonines dėl ūminių miokardo infarktų skaičius. Ženkliai sumažėjo kardiologinių intervencinių procedūrų bei širdies operacijų skaičius. Kaip turėtume suprasti šį reiškinį?

Pirmas galimas paaiškinimas tikrai neramina – žmonės dabar tiek įbauginti plūstančios informacijos apie riziką mirti dėl COVID-19, kad net stiprų krūtinės skausmą ar dusulį tiesiog kenčia namie.

Tačiau širdies ligos nuo to netampa mažiau grėsmingos, net ir lyginant su COVID-19 pandemija, o jų gydymo uždelsimas gali tapti dar vienu neigiamu dabartinės situacijos padariniu. Miokardo infarktui galioja dėsnis „Laikas = širdies raumuo”, kuris reiškia, kad savalaikis gydymas gelbsti gyvybę ir būsimą darbingumą, o rezultatas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip greitai žmogus atvyksta į gydymo įstaigą. Delsiant kyla rizika, kad daugiau pacientų atvyks jau kardiogeninio šoko būklėje, kai išgelbėti juos bus žymiai sunkiau. Dalis ligonių mirs pakeliui arba namie. Deja, širdies ligoms ir mirtims nuo jų žiniasklaida ir visuomenė skiria nepateisinamai mažai dėmesio.

Matėme Lietuvos sergamumo ir letalumo dėl COVID-19 „blogąsias“ prognozes: 6000 ligonių, 247 mirtys. Palyginkime su metiniais ūminio miokardo infarkto rodikliais: susirgusiųjų 9500, mirė 1126 žmonės (2018 m. Higienos instituto duomenys). Tačiau tai tik kraujotakos sistemos ligų ledkalnio viršūnė; tikrieji mastai Lietuvoje daug baisesni. Iš viso per metus (skaičiuojant išeminę, cerebrovaskulines, hipertenzines ir kitas širdies ligas) miršta beveik 22 tūkstančiai gyventojų, iš jų daugiau nei 2000 – darbingo amžiaus asmenys. Tai mūsų kasdienybė, kuri, beje, yra 4,5 karto blogesnė nei Europos šalių vidurkiai. Taigi, dabar skaitytojui nekils abejonių, kad net ir šiais COVID-19 pandemijos metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirs daug daugiau mūsų piliečių nei nuo virusinės infekcijos.

Kaip šiuos skaičius paveiks dabartinis netikrumo jausmas ir baimė laiku kreiptis pagalbos? Širdies ligų banga gali užklupti vėliau, kai COVID-19 situacija pradės stabilizuotis. Blogasis scenarijus – išvengiamų mirčių ir neįgalumo gali padaugėti; tai būtina išanalizuoti ir įvertinti, o geriausia būtų to neleisti. Juk kitaip nei SARS-CoV-2 infekcijos atveju, kardiologai gerai žino ir moka efektyviai gydyti širdies ligas net ir pandemijos sąlygomis.

Kitas galimas dabartinio skubių būklių mažėjimo paaiškinimas turi teigiamą pobūdį – kardiologinių vaistų vartojimas šiuo metu ne tik nesumažėjo, bet atrodo ir kiek padidėjęs. Lietuvos kardiologų draugija tikisi, kad pacientai atkreipė dėmesį į specialistų perspėjimus ir rimčiau laikosi paskirtų vaistų vartojimo rekomendacijų. Suprantama, kad kuo drausmingiau vartojami medikamentai, tuo gydymo rezultatai geresni. Tai būtų „pozityvus“ įvykių eigos scenarijus – tikrąją situaciją galėsime išsiaiškinti tik vėliau.

Šiandien Lietuvos kardiologų vardu kviečiu visus piliečius: negalvokite, kad turite susilaikyti ir „neapkrauti be reikalo“ gydymo įstaigų. Tiek kardiologai, tiek šeimos gydytojai nuolat yra pasiekiami nuotoliniu būdu, ir gali padėti rekomendacijomis ir vaistais. Nedarykite klaidos, nedelskite skubiai kreiptis pagalbos kai blogai jaučiatės, skaudą krūtinę, didėja dusulys, silpnumas, sutriko ritmas ar praradote sąmonę – mes pasiruošę ir žinome, kaip Jums padėti.

Kaip dabar turiu vartoti vaistus dėl savo širdies ligos?

Tvarkingai vartokite paskirtus Jūsų kardiologo, arba šeimos gydytojo, vaistus. Pasikeitus būklei pasitarkite su kardiologu arba šeimos gydytoju dėl tolesnio vaistų režimo. Pasikonsultuoti ir gauti vaistų receptus pageidautina nuotoliniu būdu. Optimalu turėti 3 mėn. vaistų atsargas.

Jeigu susirgsiu COVID-19 infekcija, ar turėčiau atsisakyti kurių nors širdies vaistų?

Dabar socialiniuose tinkluose plinta nemažai klaidingos informacijos apie kraujospūdį mažinančių ir priešuždegiminių vaistų neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu. Išanalizavus literatūrą, kuri apima tik tam tikras teorines prielaidas apie galimą koronaviruso sąveiką su ląstelių receptoriais (tyrimai tik su pelėmis), tvirtai teigiame, kad jokių patikimų įrodymų apie vaistų neigiamą poveikį nėra (ir praėjus tik 3 mėn. nuo naujo viruso atsiradimo negali būti).

Kaip ir daugelis autoritetingų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kardiologų ir kitų specialistų draugijų, rekomenduojame tęsti paskirtus gydytojų vaistus; jų nutraukimas gali būti labai pavojingas dėl lėtinių ligų paūmėjimo, naujo miokardo infarkto ar insulto išsivystymo. Be to, Pasaulinė Sveikatos organizacija ir Europos Vaistų agentūra paneigė žinutę apie ibuprofeno sąsają su koronaviruso infekcijos blogėjimu.

Koks turėtų būti mano fizinis aktyvumas?

Darykite kvėpavimo mankštą ir fizinius pratimus namie, jogos pratimus, naudokite svarelius, kilimėlį, guminį kamuolį, pratimų vaizdo įrašus. Jeigu Jūsų amžius <60 m., pasivaikščiokite gamtoje tokiose vietose, kur tarp žmonių yra didelis atstumas. Tačiau vyresniems nei 60 m. nerekomenduojama palikti namus be būtinos priežasties.

Kaip aš galiu apsaugoti save ir kitus nuo užsikrėtimo?

Apribokite socialinius kontaktus iki šeimos narių, laikykitės 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, kuo toliau nuo sergančiųjų. Esant COVID-19 protrūkiui nesilankykite viešose vietose, svečiuose, venkite viešojo transporto.

Jeigu šeimoje kartu gyvena seneliai, pasistenkite užtikrinti maksimalią jų izoliaciją nuo jaunesnių šeimos narių, venkite fizinio kontakto, kuo dažniau plaukite rankas ir valykite paviršius.

Objektai, kuriuos reikia dažnai valyti ir dezinfekuoti: stalai, durų rankenos, vonios ir tualetų įranga, telefonai, klaviatūros, planšetės. Plaukite rankas vandeniu ir muilu 20-30 sekundžių po apsilankymų parduotuvėse ir kitose viešose vietose. Dezinfekuokite rankas. Stenkitės neliesti akių, burnos, nosies.

Jeigu mano būklė pablogėtų, ar gausiu pagalbos iš kardiologų?

Kardiologai ligoninėse pasiruošę teikti visas reikalingas skubias paslaugas, nepriklausomai nuo užsikrėtimo koronavirusu, tame tarpe gydyti miokardo infarktą, atlikti širdies zondavimą, implantuoti elektrokardiostimuliatorių, gydyti intensyvios terapijos skyriuje. Specialistai naudos asmeninės apsaugos priemones ir remsis gydymo protokolais, adaptuotais COVID-19 ekstremaliai situacijai. Taip pat vyks konsultacijos telefonu ir nuotolinis vaistų išrašymas. Prireikus bus skiriami vizitai laikantis ekstremalios situacijos ir karantino taisyklių. Saugant pacientus nuo užsikrėtimo ir mobilizuojant gydytojų pajėgas sunkiems ligoniams gydyti planinės konsultacijos laikinai atidedamos.

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė

Komentarai ()