Narvalai - tai šiauriniuose vandenyse plaukiojantys dantytieji banginiai. Patinai lengvai atpažįstami, nes turi vieną ilgą iltį, kuri primena vienaragio ragą. Kam ji šiam gyvūnui skirta? Negi jis su ja kovoja?

Ta ilga narvalo iltis būtent tai ir yra - iltis. Tiksliau - kairioji viršutinio žandikaulio ilgis, kuri išauga kiaurai per viršutinę lūpą ir suformuoja ragą primenančią spiralę. Įprastai tokias ilgas iltis turi tik narvalų patinai - tik maždaug 15 % patelių turi tokias iltis. Maždaug vienas iš 500 patinų užsiaugina dvi ilgas iltis.

Viduramžiais kai kurie jūreiviai manydavo, kad narvalai - tai vienaragių giminaičiai. Tuo tarpu inuitai turėjo kiek kitokią legendą. Pasak jos, viena moteris harpūnu kartą medžiojo narvalus. Narvalai tuomet neturėjo tokių ilčių ir buvo mažesni, todėl moteris harpūno virvę buvo apsirišusi aplink juosmenį. Pamačiusi narvalą ji metė harpūną ir šis įstrigo į gyvūno kūną. Tačiau narvalas staiga nėrė gilyn, nusitempdamas ir moterį. Moteriai buvo suteikta galimybė išgyventi, tačiau likusį gyvenimą ji turėjo gyventi kaip narvalas - gyvūnas, kurį ji medžiojo. Jos plaukai, kuriuos ji tada buvo susisukusi į kuodą, ir virto ta spiralės formos iltimi.

Narvalų iltys kadaise buvo naudojamos įrankiams ir papuošalams gaminti. Tačiau ilgą laiką ir mokslininkai nesuprato, kam narvalams toks įrankis.

Kurį laiką buvo manoma, kad narvalai savo iltis naudoja kovoms. Ilga iltis galėtų tarnauti kaip kardas ar durtuvas kovose dėl teritorijos, grobio ar patelių. Tai paaiškintų, kodėl patelės tokias iltis turi labai retai. Taip pat buvo manoma, kad iltys gali būti reikalingos bandant prasilaužti pro ledą. Narvalai yra žinduoliai ir kvėpuoja oru, bet jei tai būtų tikroji ilčių funkcija, jas turėtų ir patelės. Galiausiai, kai kurie mokslininkai spėliojo, kad tai - tik puošmena patelėms vilioti. Na, kaip povo uodega.

Patyrinėję šias iltis išsamiau mokslininkai pastebėjo, kad jos yra nusėtos nervų galūnėlėmis - tai yra juslės organas. Jis greičiausiai padeda įvertinti aplink esantį vandenį - jo temperatūrą ir, galbūt, mikroorganizmų gausą, kuri gali padėti prognozuoti, kur yra didesnė tikimybė susirasti maisto. Patinai kartais ima trintis savo iltimis - nors anksčiau buvo manoma, kad taip demonstruojama agresija, dabar spėjama, kad gyvūnai keičiasi informacija.

Narvalai gyvena grupėmis, kurias valdo didžiausi ir stipriausi patinai. Taigi, jie sprendžia, kur grupė ieškos maisto, todėl patelėms tokios iltys-jutikliai nėra reikalingos.

Beje, mokslininkai taip pat pastebėjo, kad narvalai kartais savo iltimis muša žuvis. Apsvaigusias akrines menkes lengviau suėsti.

Tai kuri versija yra teisinga? Na, tikriausiai tiesa apima jas visas. Jei tos iltys būtų tokios gyvybiškai svarbios, jas turėtų visi narvalai. Kartais vandenyne susiformuoja ir vien iš patelių sudarytos grupės ir jos išgyvena be didesnių problemų. Kiti dantytieji banginiai tokių ilgų ilčių apskritai neturi. Taigi, nors narvalo iltys yra juslės organai ir tikriausiai suteikia papildomos informacijos, pagrindinė jų funkcija greičiausiai yra labiau susijusi su patrauklumu patelėms ir galio demonstravimu.

Komentarai ()