Ekonomistas išanalizavęs „Google“ paviešintus gyventojų mobilumo duomenis padarė išvadą, kad Lietuvos gyventojai karantino režimo laikosi geriausiai iš Baltijos šalių. Kaip pabrėžia ekonomistas, geras karantino laikymasis leidžia tikėtis, kad šalies ekonomika greičiau grįš į normalų režimą.

„SME Finance“ patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas apžvelgė „Covid-19 bendruomenės mobilumo ataskaitą“ (angl. Covid-19 Community Mobility Reports). Pasak jo, „Google“ duomenys rodo, kad Lietuvoje palyginti su normaliu laikotarpiu ir normaliu gyventojų srautu:

• Gyventojų srautas į prekybos ir rekreacijos objektus sumažėjo 72 proc.;
• Gyventojų srautas į maisto ir farmacijos objektus sumažėjo 38 proc.;
• Gyventojų srautas į parkus sumažėjo 28 proc.;
• Gyventojų srautas į tranzito objektus sumažėjo 63 proc.;
• Gyventojų srautas į ofisus sumažėjo 33 proc.;
• Tuo pat metu gyventojų srautas aplink gyvenamąsias teritorijas padidėjo 11 proc.

A. Izgorodinas apibendrina, kad šie duomenys rodo, jog įvedus karantiną Lietuvos gyventojai pradėjo rečiau lankytis masinio susibūrimo vietose, parduotuvėse ir tranzito objektuose – ir tuo pat metu daugiau laiko praleidžia namuose arba visiškai šalia namų.

„Šia prasme Lietuva yra pavyzdys kitoms Baltijos šalims: skaičiai rodo, kad Lietuva yra lyderė tarp Baltijos valstybių tiek pagal gyventojų srauto į įvairius objektus sumažėjimą, tiek ir pagal gyventojų srauto aplink gyvenamąsias teritorijas padidėjimą.

Tai reiškia, kad lyginant su kitomis Baltijos šalimis, lietuviai karantino režimo laikosi geriausiai, t.y. yra labiau linkę pasilikti namuose ir mažiau linkę lankyti didesnio žmonių susibūrimo vietoves.

Geresnį nei kitose Baltijos valstybėse karantino režimo laikymąsi Lietuvoje galėjo lemti keli faktoriai: santykinai griežtesni valdžios įvesti apribojimai; geresnis gyventojų sąmoningumas ir koronaviruso grėsmių supratimas; valdžios komunikacija apie koronaviruso grėsmes ir pasekmes sveikatai; baudos už karantino režimo pažeidimą ir t.t. Sunku pasakyti kokios tiksliai priežastys lėmė geresnį karantino režimo laikymąsi Lietuvoje – tikėtina, kad tai galėjo lemti iš karto keli veiksniai“, – komentuoja A. Izgorodinas.

Pasak jo, tai yra teigiama žinia ekonomikai. Mat kuo labiau laikomasi karantino, tuo daugiau galimybių, kad verslai ir šalies ekonomika sugrįš į įprastą ritmą.

„Karantino režimo laikymas atitinkamai reiškia mažesnę užsikrėtimo riziką ir spartesnį karantino priemonių panaikinimą ateityje. Kinijos pavyzdys parodo, kad panaikinus karantiną, šalies ekonomika gana greitai gali grįžti į normalų režimą: pavyzdžiui jeigu vasarį Kinijos ekonomikos aktyvumas siekė tik apie 20 proc. nuo normalaus aktyvumo, šiuo metu Kinijos ekonomikos aktyvumas siekia maždaug 80 proc. nuo normalaus režimo.

Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika po karantino režimo panaikinimo gali atsigauti greičiau nei Latvijos ir Estijos ekonomika, nes dėl geresnio karantino režimo laikymosi Lietuvos valdžia ateityje galės greičiau nei kitose Baltijos valstybėse panaikinti ekonomikos aktyvumo apribojimo priemones“, – teigia jis.

Ekonomistas A. Izgorodinas išskiria Estijos statistiką. Kol kitose šalyse lankymasis parkuose mažėjo, Estijoje priešingai: karantino laikotarpiu gyventojai 4 proc. dažniau ėjo į parkus.

„Vėlgi, sunku tiksliai pasakyti, kokie veiksniai labiausiai prisidėjo prie šio aspekto, tačiau galima atsargiai spręsti, kad Estijos gyventojai karantino režimo laikosi kiek prasčiau nei Lietuvos. Lietuvoje gyventojų srautas į parkus sumažėjo 28 proc.

Įdomus ir kitas aspektas: Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Latvijoje ir Estijoje bendras koronaviruso atvejų skaičius siekia atitinkamai 509 ir 1 018. Tai reiškia, kad Lietuvoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka 0,3 susirgimų koronavirusu, o Estijoje – net 0,77 susirgimų koronavirusu.

Tai reiškia, kad lietuviai koronaviruso suserga santykinai rečiau nei estai. Sutinku, kad nėra visiškai korektiška lyginti skaičius tarp atskirų valstybių, kadangi gali smarkiai skirtis testuojamų žmonių skaičius – didesnį Estijos viruso atvejų skaičių gali lemti tai, kad Estija geriau nei Lietuva testuoja gyventojus. Tačiau teoriškai žiūrint, prie didesnio koronaviruso tūkstančiui gyventojų atvejų skaičiaus Estijoje galėjo prisidėti ir prastesnis karantino režimo laikymasis tarp gyventojų arba valstybės taikomos švelnesnės karantino priemonės.

Paprastai kalbant, kuo mažiau gyventojai laiko praleidžia namuose ir kuo daugiau artimai bendrauja su aplinkiniais, tuo didesnė yra ir susirgimo koronavirusu tikimybė.

Taigi, „Google“ paskelbti gyventojų mobilumo duomenys pradžiugino. Skaičiai rodo, kad palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, lietuviai karantino režimo laikosi geriausiai. O geresnis karantino režimo laikymas atitinkamai reiškia mažesnę užsikrėtimo riziką ir spartesnį karantino priemonių panaikinimą ateityje“, – prie išvados prieina A. Izgorodinas.

Siekiant suvaldyti koronaviruso krizę kovo 16 dieną Lietuvoje įvestas karantinas. Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad karantinas pratęsiamas dar dviem savaitėms iki balandžio 27 dienos.

Viskas, ką reikia žinoti apie koronovirusą ir jo sukeliamą ligą COVID-19: pagrindiniai simptomai, kaip plinta, kaip naikinti, ką daryti susirgus, kiek laiko būna ant paviršių ir organizme, apsauginės kaukės, dezinfekcija

Komentarai ()