Pasaulinė pandemija yra geras metas pamąstyti apie tai, kur mes, kaip žmonės, suklydome. Žmonių poveikis gyvūnų populiacijoms visame pasaulyje tiesiogiai prisideda prie zoonotinių ligų (gyvūnams ir žmonėms bendrų ligų, kuriomis užsikrečiama tiesioginiu arba netiesioginiu būdu) plitimo, rodo neseniai atlikta mokslinė studija.

Jos autoriai nustatė, kad žmonių vykdomas laukinės gamtos išnaudojimas medžiojant, prekiaujant, naikinant gyvūnų arealus ir urbanizuojant vietoves keičia žinduolių populiacijas ir skatina infekcinių gyvūnų ligų perdavimą žmonėms.

Ir visa tai susiję su nedideliu atstumu, nes žmonės ir toliau artėja prie laukinės gamtos, didėja kontaktas su ja, todėl neišvengiamai didėja virusų perdavimo rizika.

„Mažėjant natūraliam arealui, laukinė gamta artėja prie žmonių. Laukinė gamta taip pat keičia savo išsidėstymą, kad prisitaikytų prie antropogeninės veiklos ir natūralaus kraštovaizdžio modifikacijos, – leidiniui „Newsweek“ sakė Kalifornijos universiteto epidemiologė Christine Johnson. – Dėl to iš laukinės gamtos atkeliauja vis daugiau ligų ir didėja pandemijų rizika.“

Ir šią realybę pasaulis dabar suvokia geriau nei bet kada. Pastarąjį šimtmetį vis dažniau atsiranda iš laukinės gamtos atkeliaujančių infekcinių ligų, ir naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad gausiausios žinduolių grupės yra didžiausia problemos dalis.

Palyginę iki 2013 metų paskelbtus duomenis apie laukinius ir prijaukintus žinduolius, tarp kurių plintantys virusai gali būti perduoti žmonėms, vadinamieji zoonotiniai virusai, tyrimo autoriai nustatė, kokie jų mums kelia didžiausią grėsmę.

Nustatytos trys gyvūnų grupės, nuo kurių žmonėms yra didžiausia rizika užsikrėsti virusais. Ir neturėtų stebinti išvada, kad tai yra prijaukinti gyvūnai, tokie kaip naminiai gyvuliai. Tokius gyvūnus ir žmones sieja didžiausias skaičius virusų – net aštuonis kartus daugiau nei su laukiniais gyvūnais.

O kalbant apie laukinius gyvūnus, su kuriais žmones sieja daugiausia virusų, tai yra tie, kurių yra daug ir kurie yra prisitaikę prie žmonių dominuojamos aplinkos. Tai yra tokie gyvūnai kaip šikšnosparniai, graužikai ir primatai.

Trumpai tariant, kai žmonės yra arti tokių gyvūnų, virusų persimetimo rizika yra didesnė. Ir iki šiol žmonės šią rizika nuvertino.

„Nors nustatėme šio tyrimo laikotarpių užfiksuotų zoonotinių virusų plitimo būdus, mes įtariame, kad patogenų perdavimas dažnai yra nepastebimas, ir tik nedidelė dalis tokių išplitimo įvykių virsta protrūkiais tarp žmonių, kurie galiausiai yra fiksuojami“, – sakė tyrimo autoriai.

2019 metų duomenimis, ketvirtadaliui neprijaukintų žinduolių rūšių pasaulyje kyla grėsmė, remiantis Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos Raudonuoju sąrašu. Nors urbanizacija ir žmonių veiklos tikrai sumažino gyvūnijos įvairove Žemėje, kai kurių rūšių atstovų smarkiai padaugėjo, ir tai yra tie, kurie gerai prisitaiko prie žmonių elgesio, kaip, pavyzdžiui, pelės.

„Turime būti tikrai atidūs ir stebėti, kaip sąveikaujame su laukine gamta ir kokia veikla sieja žmones ir laukinę gamtą, – sakė Ch. Johnson. – Akivaizdu, kad mes nenorime tokio masto pandemijų. Privalome rasti būdų saugiai sugyventi su laukine gamta, nes joje tikrai yra daug virusų, kurie gali būti perduoti mums.“

Šio mokslinio tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „Proceedings of the Royal Society B: Biological Sciences“.

Komentarai ()