Kaip ir iš kur atsirado kometos ir kodėl jos turi tokią keistą uodegą? ()
Jeigu jūsų kas paklaustų apie kometas, tikriausiai pirmas į galvą atėjęs vaizdas būtų su kosmosu skriejantis objektas su ilga nutįsusia uodega. Ir iš tiesų – šis pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio „cometa“, kas reiškia „ilgaplaukį“. Pats anksčiausias žinomas rašytinis dokumentas apie kometą siekia dar 1059 metais pr.m.e., kai Kinijos teismo astrologė aprašė šį dangaus kūną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai mano, kad kometos yra Saulės sistemos ūko skeveldros. Manoma, kad būtent iš šio ūko susiformavo Saulė ir jos sistemos planetos. Manoma, kad dauguma kometų atskrieja iš Orto kometoidų debesies. Orto kometoidų debesis supa mūsų Saulės sistemą ir yra nusidriekęs iki pusiaukelės link kitos artimiausios žvaigždės Kentauro alfos (Alpha Centauri), kuri yra nutolusi per 150 000 astronominių vienetų (primename, kad 1 astronominis vienetas yra lygus atstumui nuo Žemės iki Saulės, tai yra apie 150 milijonų kilometrų). Mokslininkai mano, kad aplink Saulę skrieja apie 100 milijonų kometų.
Kometa turi branduolį. Dauguma astronomų mano, kad jį sudaro užšalęs vanduo bei dujos, susimaišiusios su dulkėmis ir uolienomis. Kometų branduoliai yra apibūdinami kaip purvini sniego kamuoliai. Branduolį supa miglotas debesis, vadinamas koma. Koma ir branduolys kartu sudaro kometos „galvą“.
Kometos skrieja įprasta orbita aplink Saulę. Jeigu kometos branduolį orbita pritraukia arčiau Saulės, šios skleidžiamas karštis išgarina kometos paviršių dengiantį ledą. Šio proceso metu išleidžiamos dulkės ir dujos, supančios kometos branduolį. Kometai artėjant prie Saulės, auga jos koma. Saulės vėjai nuo komos stumia dulkes ir dujas, dėl ko šios medžiagos paleidžiamos į kosmosą ir suformuoja vadinamąją kometos uodegą.
Dėl Saulės vėjų kometos uodega visuomet nukreipta į priešingą nei Saulė pusę. Kometos uodega kartais gali pasiekti net 150 miljonų kilometrų ilgį! Kiekvieną kartą kometai priartėjus prie Saulės, ji praranda dalį savo medžiagos. Ilgainiui kometa suyra ir visiškai išnyksta.
Dauguma kometų skrieja eliptine orbita ir nuolats grįžta į vidinę Saulės sistemos dalį, kur jas galima tam tikrais momentais pamatyti iš Žemės. Trumpam pasirodančios kometos, kurių viena yra žymioji Halio kometa, pasirodo kas 200 metų. Pati Halio kometa pasirodo kas 76 metus. Ši kometa buvo pavadinta sero Edmondo Halley garbei.
Tiesa, pati kometa neskleidžia šviesos. Mes galime matyti kometą tik todėl, kad ji atspindi Saulės šviesą. Taip yra dėl komoje esančių dujų molekulių, kurios skleidžia energiją, kurią sugeria Saulės spinduliai.
