Mitybos specialistai išnagrinėjo keturias šiuo metu populiarias dietas: jau geriau jokių dietų, nei tokios  ()

Madingos dietos, kurių kūrėjai skambiai teigia, jog per labai trumpą laiką pavyks atsikratyti daugybės kilogramų, viena po kitos užkariauja socialinius tinklus. Jeigu žadami įspūdingi rezultatai neįdedant daug pastangų arba siūloma įsigyti stebuklingų piliulių, gėrimų ar papildų, kurie būtinai ištirpdys kūno riebalus ar paspartins lėtą medžiagų apykaitą, nusiteikite skeptiškai ir nepasiduokite „sėkmės istorijų“ vilionėms.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mitybos specialistai išnagrinėjo keturias šiuo metu populiarumo viršūnėje atsidūrusias dietas, kad išsiaiškintų, ar jų kūrėjų teiginiai neprieštarauja mokslo dėsniams, informuoja sciencealert.com.

Atvirkštinė dieta

Vadinamosios atvirkštinės dietos, arba „dietos po dietos“, esmė – palaipsniui didinti su maistu gaunamos energijos kiekį, užbaigus mažesnio energijos kiekio dietą. Atvirkštinė dieta yra populiari tarp kultūristų ir kūno rengybos sportininkų, norinčių sugrįžti į „normalios“ mitybos vėžes ir nepriaugti papildomo svorio.

Tvirtinama, jog nedidelis energijos perteklius gali padėti sugrąžinti hormonų lygį ir panaikinti bet kokį neigiamą organizmo suvartojamos energijos pokytį, t. y. organizmas grįžta į prieš dietą buvusią būklę.

Tuo pat metu stengiamasi priderinti energijos suvartojimą prie konkretaus asmens medžiagų apykaitos, būdingos esant pastoviam svoriui. Dietos tikslas – stengtis, kad organizmas nekauptų papildomų riebalų, kitaip sakant, su maistu gaunamos energijos kiekis neturi viršyti suvartojamos energijos kiekio.

Internete pilna pasakojimų, neva įrodančių atvirkštinės dietos veiksmingumą, tačiau nebuvo atlikta jokių mokslinių tyrimų, analizuojančių atvirkštinės dietos tinkamumą kūno svoriui valdyti.

Norint pasiekti išties gerų rezultatų, dėmesys turi būti skiriamas kūno riebalų atsargų mažinimui ir raumenų masės išsaugojimui ar didinimui.

Vienoje recenzijoje buvo apžvelgtas tyrimas, kurio metu mokslininkai pamėgino apskaičiuoti, kiek per dieną reikia sudeginti kalorijų, norint išryškinti raumenis ir sumažinti kūno riebalų atsargas, jeigu laikomasi ne tik dietos, bet ir atliekami pratimai naudojant funkcinius diržus. Tyrimo rezultatai buvo pernelyg riboti, kad būtų galima pateikti konkrečių rekomendacijų. Išvada: atvirkštinė dieta yra niekam tikusi.

GAPS dieta

Žarnyno ir psichologijos sindromo (angl. „Gut And Psychology Syndrome“, GAPS) dieta pradedama griežtai atsisakius kai kurių maisto produktų, o vėliau pereinama prie režimo palaikymo ir laipsniško kurį laiką nevartotų maisto produktų sugrąžinimo į racioną žingsnių. GAPS dietos šalininkai nurodo, kad pastarųjų dviejų etapų reikia laikytis kelerius metus.

Nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių GAPS kūrėjų interneto svetainėje pateiktus teiginius, jog ši dieta gali „pašalinti toksišką smogą iš smegenų ir leisti joms tinkamai funkcionuoti bei vystytis“.

GAPS dieta nebuvo sukurta specialiai kūno svoriui valdyti. Ji yra reklamuojama kaip natūralus gydymo metodas virškinimo sistemos problemų ar neurologinių sutrikimų, tokių kaip autizmas, turintiems žmonėms. Žinoma, internete galima rasti informacijos, jog kai kuriems pavyko pasiekti pageidaujamų kūno svorio pokyčių – numesti arba priaugti kilogramų.

Laikantis GAPS, reikia atsisakyti visų grūdinių maisto produktų, pasterizuoto pieno produktų, krakmolingų daržovių bei rafinuotų angliavandenių ir verčiau valgyti žuvį, kiaušinius, sultinius, troškinius ir raugintus maisto produktus.

Taip pat rekomenduojama vartoti įvairius papildus, įskaitant probiotikus, būtinąsias riebalų rūgštis, virškinimo fermentus ir menkių kepenų aliejų. Dietos kūrėjai tvirtina, jog dėl padidėjusio žarnyno pralaidumo, arba „skylučių jūsų žarnose“, maisto dalelės ir bakterijos patenka į kraują ir sukelia įvairias neurologines ir psichologines ligas, įskaitant depresiją, autizmą bei mokymosi sutrikimus.

Teigiama, kad GAPS dieta išgydo pernelyg pralaidų žarnyną, nes jos laikantis nebevartojami pralaidumą didinantys maisto produktai, ir pagerina virškinimo sistemos darbą bei psichikos sveikatą.

Nors žarnyno pralaidumas tam tikrais atvejais iš tiesų padidėja, pavyzdžiui, nėštumo metu, atliekant ištvermės pratimus ar vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, nėra įrodymų, kad GAPS dieta išsprendžia žarnyno pralaidumo problemą.

Be to, šios dietos laikymosi metu pasireiškiantis viduriavimas vargu ar „valo organizmą“, kaip skelbiama. Nėra jokių mokslinių duomenų, kad GAPS sukeliamas viduriavimas yra naudingas organizmui. Pabaigoje reikia pasakyti, kad ši dieta labai varžo, galima nualinti savo kūną, todėl ekspertai primygtinai rekomenduoja jos nesilaikyti. Išvada: GAPS dieta yra niekam tikusi.

ŽCG dieta

Žmogaus chorioninis gonadotropinas (ŽCG) yra nėštumo metu gaminamas hormonas. Jis naudojamas vaisingumo sutrikimams gydyti. ŽCG kaip maisto papildą vartoja ir sportininkai, nes šis hormonas skatina testosterono gamybą vyrų organizme ir padeda užsiauginti raumenis. Tiesa, šiuo metu ŽCG yra įtrauktas į Pasaulio antidopingo agentūros draudžiamų medžiagų sąrašą.

ŽCG yra reklamuojamas kaip svorį mesti padedantis maisto papildas. Anksčiau net buvo tvirtinama, kad jis mobilizuoja riebalus ir slopina apetitą. 1954 m. atlikto ŽCG klinikinio tyrimo rezultatai buvo teigiami ir paskatino sukurti dabartinę ŽCG dietą. Ji atrodo taip: geriami ŽCG papildai (dažniausiai skysčio pavidalo) ir per dieną stengiamasi su maistu gauti ne daugiau 500 kilokalorijų.

Nuo 1954 m. jokiems mokslininkams nepavyko gauti pradinio tyrimo rezultatų. ŽCG dietos veikimo principas (svorio atsikratoma sukuriant didelį energijos trūkumą) nėra labai geras, todėl ekspertai nerekomenduoja jos laikytis. Išvada: ŽCG dieta yra niekam tikusi.

IIFYM dieta

„If It Fits Your Macros“ („Jeigu atitinka tavo makroelementų poreikius“) dietos metu skaičiuojamos ne kilokalorijos, bet makroelementai. Reikia naudotis dietos kūrėjų parengta internetine skaičiuokle ir atsakyti į keletą klausimų apie savo svorio valdymo planus. Galiausiai nurodote el. pašto adresą ir gaunate el. laišką su informacija apie jūsų organizmui reikalingą makroelementų paros normą bei pasiūlymu užsisakyti individualizuotą programą. Dietos kūrėjai įsipareigoja grąžinti pinigus, jei programa bus neveiksminga.

Paskui skaičiuojate, kiek per dieną su maistu ir gėrimais gaunate gramų baltymų, angliavandenių ir riebalų (žinoma, makroelementų kiekį galite fiksuoti praktiškai bet kuria mitybos programėle).

Atsižvelgiant į asmeninius tikslus, į šią dietą gali būti įtrauktas paros kilokalorijų apribojimas.

Nebuvo atlikta IIFYM dietos veiksmingumą analizuojančių tyrimų, užtat daug studijų metu buvo nagrinėjama, ar tam tikras makroelementų kiekis padeda geriau kontroliuoti kūno svorį. Per daug nesiplečiant į smulkmenas, atsakymas yra neigiamas.

Apžvelgus 14 populiarių dietų, pasižyminčių skirtingu rekomenduojamu makroelementų kiekiu, nebuvo išskirta nė vienos žymiai už kitas geresnės dietos, kalbant apie svorio metimą šešių mėnesių laikotarpiu. Visų ištirtų dietų atveju svorio kritimas sumažėjo po 12-os mėnesių.

Jeigu norite atsikratyti nereikalingų kilogramų, svarbiausia apriboti paros kilokalorijų skaičių taip, kad per daug nenuskriaustumėte savo organizmo ir numestas svoris nesugrįžtų nutraukus dietą. Užuot susikoncentravę į makroelementų kiekį, geriau sutelkite dėmesį į maisto produktus, su kuriais jų gaunate. Jeigu valgysite daugiau maistingesnių produktų, tokių kaip daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir viso grūdo gaminiai, o ne kaloringą apdorotą maistą, suvartosite mažiau kilokalorijų.

Makroelementų skaičiavimas gali padėti rinktis kokybiškesnius maisto produktus ir sumažinti gaunamų kilokalorijų skaičių, tačiau svarių šios dietos veiksmingumą patvirtinančių įrodymų nėra. Išvada: IIFYM dieta yra niekam tikusi.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(2)
(6)
(-4)

Komentarai ()