Per kelis dešimtmečius Vengrijos kapinėse buvo iškastos dešimtys dirbtinai deformuotų „ateivių“ kaukolių, kurioms daugiau nei 1000 metų. Dabar šios kaukolės parodo, kaip Romos imperijos žlugimas paskatino socialinius pokyčius regione.

Kaip rašo „Live Science“ ,V amžiuje vidurio Europoje žmonės praktikavo galvų rišimą. Tai procesas, kuris dramatiškai pailgina galvos formą. Šios formuotos kaukolės būvo taip drastiškai deformuotos, kad kai kurie jas lygina su ateivių galvomis iš mokslinės fantastikos srities. V amžius taip pat buvo politinių neramumų laikas, kadangi žlugo Romos imperija ir Azijos bei Rytų Europos žmones užpuolė Azijos klajokliai hunai.

Kapinėse, kurios yra Mözs-Icsei dűlő, Vengrijoje, pirmą kartą buvo kasinėtos 1961 m. Tada aptikta didžiausia tokių pailgų kaukolių kolekcija regione. Naujas tyrimas apžvelgia, kaip galvos rišimą praktikavusios bendruomenės gyvavo šalia kitų kultūrų politinio nestabilumo laikais ir kaip kaukolės ištempimo tradicija galėjo plisti tarp bendruomenių.

Praktika dirbtinai ištęsti galvas jas tvirtai surišant vaikystėje gali būti atsekta iki paleolito laikų. Tokia praktika išliko iki modernių laikų, pasakoja pagrindinė tyrimo autoriai Corina Knipper, Istvánas Konczas, Zsófia Rácz ir Vida Tivadar.

Anot jų, kaukolių rišimas išplito Vidurinėje Azijoje II amžiuje prieš mūsų erą, o Europoje – maždaug per II ir III mūsų eros šimtmečius. Kaip teigia tyrėjai, ši praktika pirmoje V amžiaus pusėje itin išpopuliarėjo Centrinėje Europoje.

„Mözs radimvietė, kurią tyrinėjome, atstovauja šį laikotarpį ir yra puikus bendruomenės, kurioje toks paprotys buvo labai paplitęs, pavyzdys“, – sako mokslininkai.

Naujajame tyrime mokslininkai išnagrinėjo 51 pailgą kaukolę iš laidojimo vietų Mözs kapinėse. Ši vieta buvo Romos provincijoje, vadintoje Pannonia Valeria. Kapai – iš viso 96 – buvo suskirstyti į tris grupes ir atstovavo trims kartoms: nuo 430 m. iki kapinių apleidimo 470 m.

Manoma, kad pirmoji palaikų grupė priklauso kapinių įkūrėjams – jų palaikai palaidoti romėniškojo stiliaus kapuose. Antroji grupė buvo palaidota tokiu stiliumi, kuris, atrodo, buvo kilęs už regiono ribų. O štai trečioji grupė sujungė laidojimo praktikas.

Individai su dirbtinai ištemptomis kaukolėmis buvo rasti visose trijose grupėse. Pailgos kaukolės sudarė apie 32 proc. pirmosios grupės narių, 65 proc. Antros grupės ir 70 proc. Trečios grupės. Tačiau kaukolių griovelių padėties ir krypties skirtumai rodo, kad skirtingose grupėse buvo naudojami skirtingi galvos rišimo būdai.

Kaulų izotopų arba skirtingų atomų analizė suteikė daugiau užuominų apie tai, kokie žmonės buvo palaidoti vėlesniuosiuose kapuose. Vieni iš jų buvo kilę iš netolimų Mözs apylinkių, kiti ten apsigyveno vėliau savo gyvenime. Kapinėse aptikus mišrios kilmės žmones, galima teigti, kad šios grupės gyveno kartu, sukurdamos bendruomenę, kurioje kadaise buvę regioniniai kultūriniai įpročiai ir papročiai – tokie kaip dieta ar galvų rišimas – Romos imperijos nykimo dienomis persidavė vieni kitiems. Archeologai jau anksčiau kėlė hipotezę, kad naujieji atvykėliai į Pannonia Valeria apsigyveno tarp tų, kurie čia gyveno jau Romos laikais – ir tai buvo paremta daiktais, rastais kapuose. Naujojo tyrimo gauti rezultatai hipotezę tik patvirtina.

„Naujos technologijos – izotopų analizės – taikymas nepaprastai padėjo suvokti bendruomenės formavimąsi ir gyvenimo būdą V amžiuje. Mes atskleidėme informaciją apie mitybą ir gavome įrodymus, kad žmonės iš tikrųjų migravo – o tai nebūtų buvę prieinama vien klasikiniais antropologiniais ir archeologiniais metodais“, – teigia tyrimo bendraautoriai.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „PLOS ONE“.

Komentarai ()