Buvusi Švedijos vyriausioji epidemiologė Annika Linde sukritikavo vyriausybės COVID-19 suvaldymo pandemiją: teigė, kad jei šalis būtų anksti užsidariusi, būtų galėjusi pasiruošti apsaugoti pažeidžiamiausius.

A.Linde vyriausiosios šalies epidemiologės pareigas ėjo 2005–2013 metais, ji vadovavo Švedijos atsakui į kiaulių gripo ir sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SARS) protrūkį. Ligi šiol A.Linde reiškė paramą savo įpėdiniui Andersui Tegnellui.

Ji tapo pirmąja Švedijos visuomenės sveikatos elito nare, sukritikavusia valstybės strategiją suvaldant COVID-19. A.Linde „The Guardian“ sakė pakeitusi nuomonę, nes Švedijoje mirštamumas nuo šios ligos yra gana aukštas palyginus su kaimynėmis Danija, Norvegija ir Suomija.

Sekmadienio duomenimis, Švedijoje nustatyta per 33 tūkst. užsikrėtimo atvejų, 3 998 su COVID-19 siejamos mirtys. Kitaip tariant, Švedijoje milijonui gyventojų tenka 396 mirtys.

Karantiną įvedusiose kaimynėse šis skaičius mažesnis: Danijoje milijonui gyventojų tenka 97 mirtys, Suomijoje – 55, Norvegijoje – 43.

Daugumai Europos valstybių užsidarius, Švedijoje liko atviri barai, restoranai, prekybos centrai, sporto klubai, pagrindinės mokyklos, leidžiama būriuotis iki 50-ies žmonių grupėms. Švedijos modelis paremtas pasitikėjimu visuomenės sąmoningumu, rašo „The Guardian“.

„Manau, kad reikėjo daugiau laiko pasiruošti. Jei būtumėme užsidarę labai anksti... būtume galėję per tą laikotarpį padaryti viską, kad apsaugotumėme pažeidžiamiausius“, – sakė ji.

A.Linde „The Guardian“ sakė iš pradžių palaikiusi Švedijos vyriausybės modelį.

„Esminis įsitikinimas buvo tas, manau, kad anksčiau ir vėliau, nepriklausomai nuo to, ką darysime, užsikrės visa populiacija. Todėl kai Andersas Tegnellas pasakė, kad „suplokštinsime kreivę ir apsaugosime pažeidžiamiausius“, pamaniau: „Netrukus įgysime bandos imunitetą.

Tai galėtų būti gera strategija.“ Nebuvau tokia kritiška“, – sakė ji. „Tai buvo tarsi svajonė, kad galėsime apsaugoti senjorus, tačiau ji turi labai mažai realaus pagrindo“, – pridūrė A.Linde.

Politikai, žiniasklaida ir Švedijos visuomenė daugiausia remia A.Tegnello vadovaujamos Visuomenės sveikatos agentūros pasirinktą kovos su pandemija modelį – jam nepritaria tik grupelė akademikų ir tyrėjų. A.Lindės kritika, iš pradžių nuskambėjusi interviu laikraštyje „Dagens Nyheter“, – pirmasis kritiškas visuomenės sveikatos elito nario įsikišimas.

Kritiką atmeta

A.Tegnellas interviu Švedijos visuomeniniam radijui sakė, kad situacija šalyje – „siaubinga“, tačiau nemano, kad karantinas būtų padėjęs.

„Labai įprasta kritikuoti ir sakyti: jei būtumėme užsidarę, prieš tai būtų buvę galima padaryti daug daugiau. Tačiau kai paklausiau, ką tiksliai buvo galima padaryti, kad tai būtų smarkiai pakeitę situaciją, negavau tiek daug atsakymų“, – sakė A.Tegnellas.

Pasak buvusios vyr. epidemiologės A.Lindės, A.Tegnellas neteisus dėl didelio infekcijų skaičiaus slaugos namuose kaltindamas vietos pareigūnus ir privačias kompanijas.

„Tai skamba logiškai. Tačiau reikia informuoti apie pasiruošimą, kad tie, kurie nusprendžia dėl strategijos, žinotų, jog strategiją įmanoma realizuoti. To trūko“, – A.Linde teigė „The Guardian“.

Ji iš dalies kaltino Švedijos visuomenės sveikatos agentūrą nenorėjus pritaikyti išankstinio pasiruošimo strategijos, kuri būtų paremta kitų į gripą panašių pandemijų, pavyzdžiui, ispaniškojo, kiaulių gripo, koronaviruso, patirtimis.

„Tai, kad buvo pernelyg lyginama su gripu, pradžioje galėjo lemti neteisingas prielaidas“, – sakė ji ir pridūrė, kad, pavyzdžiui, galbūt buvo galima geriau suvokti, kaip virusą platina asmenys, kuriems nepasireiškia simptomai.

Komentarai (2)