Kiaurai augalus matanti įranga padėjo surasti ypatingą platformą - ji naudota rinkti žinias apie visatą (2)
Archeologai, apsiginklavę kiaurai augaliją matančiais lazeriais, atrado didžiausią ir seniausią kada nors aptiktą senovės majų paminklinį objektą – milžinišką dirbtinę platformą, prieš daug daugiau nei 1000 metų naudotą dangaus kūnų judėjimo ir mūsų vietos Visatoje suvokimui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau nežinotą vietą, pavadintą Aguada Fénix, archeologai atrado Meksikos Tabasco regione, netoli Usumacintos upės. Atradimas buvo padarytas skrydžio metu naudojantis lidaru – revoliucine lazerinio skenavimo technologija, galinčia parodyti seniai pamirštas kraštovaizdžio ypatybes, paslėptas per šimtmečius užaugusių džiunglių.
Kaip pranešama žurnale „Nature“ trečiadienį publikuotame straipsnyje, komandos atliktas lidaro tyrimas parodė, kad paminklinę struktūrą sudaro dirbtinė 15 metrų aukščio platforma, kurios matmenys yra 1413 metrų iš šiaurės į pietus ir šiek tiek mažiau nei 400 metrų iš rytų į vakarus. Nuo platformos driekiasi mažiausiai devyni takai.
Remdamiesi tuo, kad konstrukcija pasižymi aštriais kampais ir tiesiomis linijomis, tyrėjai sako, kad akivaizdu, jog ją sukūrė žmonės – o ne natūralūs geologiniai procesai.
„Pagal apimtį tai yra didžiausia majų konstrukcija per visą ikikolumbinę istoriją. Jos tūris – 3,8 milijono kubinių metrų – yra didesnis nei didžiosios Egipto Gizos piramidės, kurios tūris tik 2,6 milijono m3“, – portalui „IFL Science“ pasakoja tyrimo autorius ir Arizonos universiteto Antropologijos mokyklos profesorius Takeshi Inomata.
Beveik 70 pavyzdžių iš regiono matavimai radioaktyviąja anglimi rodo, kad statinys yra daug senesnis nei 1000 metų – greičiausiai pastatytas 1000 – 800 pr.m.e., todėl tai yra seniausia paminklinė konstrukcija, iki šiol surasta majų teritorijoje.
Tačiau kodėl senovės žmonės būtų ėmęsi tokio ambicingo projekto? Kaip ir kiti dideli plokščiakalniai Majų žemumoje, įtariama, kad ši platforma buvo naudojama kaip astronominė apžvalgos aikštė, greičiausiai padedanti stebėti saulėtekį per vasaros ir žiemos saulėgrįžas.
„Jos centre radome ritualines nefritinių kirvių ir kitų brangių daiktų aukas, – aiškina profesorius T.Inomata – Ritualą galbūt sudarė eisenos takais ir daugybės žmonių susibūrimus į stačiakampę aikštę. Tai buvo bendruomenės susibūrimo vieta, kas tikriausiai ir motyvavo žmones pastatyti tokią aikštę“.
Datavimas čia įneša daug naujų duomenų apie tai, kaip majai iš judrių medžiotojų-rinkėjų tapo sėslia žemdirbyste grįsta civilizacija. Turint omenyje, kad Aguada Fénix pastatyta seniau nei majų žemumose įsikūrė pirmieji maži kaimeliai, tyrėjai tvirtina, kad majų civilizacija kilo iš bendruomenės susirinkimų.
Archeologai anksčiau manė, kad masiniai susibūrimai ir kolosalūs paminklai – tokie kaip šis – galėjo būti įmanomi tik tada, kai organizuotose gyvenvietėse išsivysčius sėsliam gyvenimui .
Tačiau šis atradimas rodo, kad buvo atvirkščiai. Žmonės iš visos apylinkės galėjo atvykti į tokį objektą švęsti religines ar astronomines šventes – tokias, kokios buvo švenčiamos ir Aguada Fénix dar daug laiko iki nuolatinių gyvenviečių atsiradimo.
Taip pat svarbu, kad Aguada Fénix nerodo jokių griežtos socialinės hierarchijos požymių ar aiškių socialinės nelygybės rodiklių – pavyzdžiui, aukšto statuso asmenų skulptūrų. Tai rodo, kad pastatyti šį paminklą užsakė ne tironiškas valdantysis elitas, o paprasti žmonės.
„Kad galėtumėte vykdyti tokius didžiulius projektus, nebūtinai reikia gerai organizuotos vadovybės, – sako prof. T.Inomata. – Žmonės gali dirbti kartu ir pasiekti nuostabių rezultatų“.
Parengta pagal „IFL Science“.
