Nuo senų laikų žinomas posakis – kaip pradėsi rytą, tokia bus ir visa diena. Sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, ajurvedos specialistė, gydytoja Asta Keturkienė priduria – geram rytui ruoštis reikia jau vakare. Pasak pašnekovės, norint iš lovos „išlipti teisinga koja“ reikia laikytis kelių taisyklių.

Prieš miegą – nevalgyti

Viena iš didžiausių klaidų, kurias įvardija gydytoja, yra valgymas vėlai vakare ar net naktį.

„Nemaža dalis mano pacientų naktį ar prieš einant miegoti per daug prisivalgo. O kai organizmui naktį reikia virškinti ir dirbti, žmogus tikrai nepailsi. Po 19 valandos valgyti jau nebereikėtų. Nebent labai norisi – tada galima suvalgyti truputį saldžių vaisių, tik ne melioną ar bananą, nes jie provokuoja gleivių gamybą. Dėl to nubudus galime jaustis blogai, jausti šleikštulį, – sako A. Keturkienė.

– Žinoma, jei gulame labai vėlai, pirmą, antrą valandą nakties, tikrai neatsibusime pailsėję“.

Jei vakare vartojote daug alkoholio ar kavos, miego kokybė taip pat bus prasta ir energijos atsibudę neturėsime. Dar viena klaida – eiti miegoti susierzinus, kai galva pilna prastų minčių ar pykčio. Tokiu atveju naktį dažnai prabusime ir miegas bus nekokybiškas.

Vienas iš neretų įpročių – prieš užmiegant į rankas pasiimti telefoną, kompiuterį, peržiūrėti socialinius tinklus ir tik tada eiti miegoti. Tačiau toks elgesys tikrai nepagerins poilsio kokybės. Pasak sveiktos gyvensenos specialistės, daug geriau prieš miegą paskaityti knygą, paklausyti ramios meditacinės muzikos ar užsiimti malda.

Kaip sako pašnekovė, geram kitos dienos rytui reikia pradėti ruoštis jau vakare.

Nubudus – jokio gulėjimo lovoje

Tad ką daryti, kad rytas būtų pradėtas teisingai? Kaip sako gydytoja, visų pirma reikia atsikelti anksti. Suaugusiam žmogui pats geriausias laikas keltis yra 6-7 valanda ryto.

„Labai patarčiau nubudus ne gulėti lovoje, o iškart keltis. Na, nebent lovoje nubudę darote tempimo ar kitokius pratimus“, – pasakojo A. Keturkienė.

Atsikėlus iš lovos prabusti padės kontrastinis dušas. Pasak gydytojos, tai suveiks tarsi kavos puodelis, nes suteiks energijos.

„Pastebimai priduos energijos rytinis šalto vandens šlakstymas į atmerktas akis. Prieš dušą palanku kūną įsitrinti šiltu juodųjų sezamų ar kitu aliejumi“ – sakė pašnekovė.

Po jo – kvėpavimo pratimai, ajurvedoje pavadinti pramajama. Pasak A. Keturkienės, tai reiškia „imti energiją“. Žinoma, būtinai reikia ir jogos ar rytinės mankštos. Po viso to – ramūs pusryčiai.

„Dar vienas pratimas – patrinti delną į delną tol, kol jie įkais. Tada priglausti delnus prie ausų ir palaikyti, tai padės gauti energiją. Nereikia pamiršti meditacijos, maldos – tai tarsi antivirusinė programa protui. Juk jei rytas bus ramus, ir diena, ir vakaras bus toks pat. Be to, rytą pradėjus ramiai visą dieną į įvairias stresą keliančias situacijas žiūrėsime daug ramiau, – kalbėjo pašnekovė.

– Skaičiau, kad atlikti tyrimai parodė, jog žmonės per dieną įvykdo tik nedidelę dalį savo planų. Tai reiškia, kad daug savo energijos sunaudojame planuodami, bet po to tų planų neįvykdydami. Todėl reikia pamąstyti, ar tikrai visko, ko suplanuojame, mums reikia. Streso išvengsime, jeigu planuodami neprisirišime prie rezultatų. Karantinas to puikiai pamokė“.

Vienas iš gydytojos siūlymų – vartoti mažiau kofeino ir energijos semtis išnaudojant savo organizmo galimybes, padedant jam sportu, kvėpavimo pratimais, pasivaikščiojimais gryname ore.

Beje, vietoje kavos galima išbandyti ir kitų tonizuojančių gėrimų, pavyzdžiui cikoriją, ženšenį. Pasak gydytojos, papildomai energiją suteikia bičių pienelis, kofermentas Q10, daigintos sėklos, vaisiai, riešutai.

Streso pilnas rytas virs į nervingą dieną

Įprastas daugumos žmonių rytas – atsibundame, keletą kartų nuspaudžiame žadintuvą, tada paskutinę minutę iššokame iš lovos, įlendame į dušą, išgeriame kavos puodelį ir išbėgame į darbą. Kokia bus diena, jei ji prasidės tokiu rytu?

„Toks rytas yra tikras streso užtaisas. Mažiausias dirgiklis, tarkime, kamštis kelyje mus dar labiau suerzins ir būsime dar piktesni. Streso hormonai keičia organizmo biochemiją. Tai reiškia, kad dėl to kūnas gali net ir pradėti prasčiau virškinti. O nebaigtas virškinti maistas virsta toksinais. Iš esmės tai tas pats, kaip arkliui nuolat traukti į kalną vežimą ir jį vis su botagu mušti. Tai kiek toks vargšelis temps tą vežimą? – sakė A. Keturkienė.

– Lygiai taip pat ir mes, jei neišsimiegame, tada rytą pradedame jausdami stresą, vėliau nuolat geriame kavą, galbūt raminančius vaistus, alkoholį, tokiu atveju viskas tik blogės. Stresas kenkia ne tik smegenims. Tai kenkia visam organizmui“.

Ryte – jokių negatyvių minčių

Galima sakyti, kad, jei rytą pradėsime ramiai ir teisingai, visa diena bus gera ir rami. Tarkime, ryte pameditavus, pasak gydytojos, į visas problemas žiūrėsime ramiau ir, jei dienos metu ant mūsų kažkas rėks, tai nesukels mums pykčio, nes vietoje to matysime kenčiantį žmogų.

„Pradėkime rytą neieškodami priekabių ir negalvodami, kas ką padarė ne taip. Geriau pabandyti iš to pasidaryti išvadas ir ramiai pradėti dieną. Būna, kad atlekia žmogus, atrodo, net plaukais įsielektrinusiais, sako, kad neturi laiko. Tokiu atveju geriau pagalvoti, ar tikrai mums viso to reikia? Gal galime kažko atsisakyti“, – kalbėjo sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė.

Jei vis dėlto žmogui nepasiseka ir rytas būna ne koks – pramiegojome, nieko nespėjome, iš namų teko tiesiog išbėgti. Ką daryti tokiu atveju?

„Visų pirma, jei turime įsipareigojimus ir mūsų kažkas laukia, o mes labai vėluojame, pats paprasčiausias būdas yra paskambinti ir atsiprašyti bei pranešti, kad vėluosite. Mes tik žmonės, nereikia galvoti ir bandyti įrodyti, kad esame neklystantys. Visko būna ir reikia sau atleisti, bet taip pat ir padaryti išvadas, – patarė pašnekovė.

– Tada bandyti nusiraminti ir pripažinti – taip, galbūt neturėsime laiko pavalgyti pusryčių, bet nieko nenutiks, jei juos vieną kartą praleisime. Į viską žiūrėkime paprasčiau. Ir, žinoma, jei jau nebuvo laiko pavalgyti, bėgdami nevalgykite, o valgant jokiu būdu neskubėkite, nes nuo to pasidarys tik blogiau“.

Komentarai ()