Štai ir aiškėja, kaip dažniausiai plinta COVID-19 - kas yra toji 80-20 taisyklė ir ką būtina padaryti, kad daugiau nereikėtų karantino? ()
Naujas (kol kas dar nerecenzuotas) tyrimas skelbia, kad pagrindiniai koronaviruso paplitimo būdai yra vadinamieji supersklaidos atvejai.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
yrėjai Honkonge nustatė, kad už 80 proc. viruso perdavimų buvo atsakingi tik 20 proc. tirtų susirgimų atvejų.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad 70 procentų žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, neperdavė jo niekam kitam, o visi supersklaidos atvejai buvo susiję su žmonių susibūrimais uždarose patalpose.
„Tai vaizdas, kokį kol kas matome, – „Business Insider“ pasakoja vienas iš tyrimo bendraautorių Benas Cowlingas. – Supersklaidos atvejai nutinka dažniau, nei tikėjomės ir to nebūtų galima paaiškinti atsitiktinumu. Supersklaidos atvejų dažnumas yra didesnis nei galėjome įsivaizduoti“.
Bet kaip minėta, tyrimas dar nėra recenzuotas kitų mokslininkų – taigi, norint patvirtinti tyrimo rezultatus, teks įdėti dar nemažai darbo.
Tačiau tokia informacija galėtų būti naudinga tiems, kurie kuria karantino taisykles, rašo „Business Insider“.
„Dabar žinome, kurios priemonės gali sukelti didžiausią sprogimą – ir jei sugebėtume sustabdyti supersklaidos atvejus, tai būtų didelė nauda dagumai žmonių“, – sako B.Cowlingas.
Pagrindinis viruso perdavimo būdas
Supersklaidos atvejai visame pasaulyje sukūrė koronaviruso klasterius, kuriuose infekcija pasklido beveik per vieną naktį.
Vasario mėnesį vienas bažnyčios lankytojas Pietų Korėjoje užkrėtė kitus 43 žmones, mėnesiu vėliau vienas choristas Vašingtone (JAV) užkrėtė 53 kitus choro narius, o Niujorko advokatas perdavė koronavirusą daugiau nei šimtui žmonių savo apylinkėje.
B.Cowlingo ir kolegų tyrimas apėmė daugiau nei 1000 koronaviruso atvejų Honkonge, nutikusių tarp sausio 23 ir balandžio 29 d.
Mokslininkai nustatė, kad supersklaida buvo pagrindinė SARS-CoV-2 perdavimo priemonė mieste. Apie 350 ištirtų atvejų buvo paplitimo vietinėje bendruomenėje rezultatas, o likusieji buvo importuoti iš kitų šalių. Bendruomeninės sklaidos atvejais daugiau nei pusė atvejų buvo susiję su šešiais supersklaidos atvejais.
Terminas „superskleidėjas“ reiškia užkrėstą asmenį, kuris perduoda virusą daugiau žmonių, nei įprastai užsikrėtęs asmuo. Viruso reprodukcinis skaičius (R0) reiškia vidutinį žmonių skaičių, kurį vienas sergantis asmuo užkrečia grupėje, kurioje nėra imuniteto. Ir panašu, kad iki šiol naujojo koronaviruso R0 svyruoja tarp 2 ir 2,5.
Tačiau šiais Honkongo supersklaidos atvejais vienas asmuo užkrėsdavo mažiausiai tris kartus daugiau žmonių. Tiesą sakant, 20 procentų susirgimų atvejų atliko 80 proc. viruso sklaidos – ir dauguma jų siejama su supersklaidos atvejais vestuvėse, šventykloje ir keliuose baruose Lan Kwai Fongo rajone.
Likę 20 proc. perdavimo atvejų siejami vos su 10 proc. kitų anksčiau užkrėstų žmonių, kai infekcija perduodama vienam arba dviem žmonėms, ir dažniausiai – šeimos nariams.
„Susidūrimas su virusu socialinėje erdvėje sukėlė daugiau antrinių atvejų, nei šeimos ar darbo ratuose“ – rašo tyrimo autoriai ir priduria, kad sumažinus supersklaidos atvejus, galima padaryti didelį poveikį mažinant viruso R0.
80-20 taisyklė
„New York Times“ straipsnyje apie savo kol kas dar nerecenzuotą komandos tyrimą B.Cowlingas rašo: „Gali kilti klausimas, ar mūsų tyrimas bei Honkongo patirtis su nedideliu bendru infekcijų skaičiumi gali atspindėti situaciją platesniu mastu. Manome, kad atsakymas yra teigiamas“.
Ir iš tiesų – kiti tyrimai patvirtina mokslininko išvadas: 2011 m. atliktame tyrime nustatyta, kad 20 procentų gyventojų yra atsakingi už 80 procentų ligų plitimą. Tai vadinama „80-20 taisykle“.
Kai kurie mokslininkai mano, kad santykis galėtų būti dar ir dar mažesnis.
Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos tyrėjų pavyzdys rodo, kad tik 10 procentų žinomų koronaviruso atvejų nulėmė 80 procentų visapasaulinio perdavimo atvejų.
Preliminarūs tyrimai, kuriuose buvo išnagrinėta daugiau nei 200 koronaviruso atvejų Izraelyje, nustatė, kad nuo 1 iki 10 procentų susirgimų atvejų buvo susiję su 80 procentų perdavimo atvejų. Kitas tyrimas Šendžene (Kinija) pateikė panašią išvadą: 8–9 procentai atvejų sukėlė 80 procentų perdavimo atvejų.
Supersklaida uždarose erdvėse
Koronaviruso supersklaidos atvejai pasižymėjo keliomis pagrindinėmis savybėmis: jie nutiko uždarose patalpose, kur artimai kontaktavo didelis skaičius žmonių, priklausančių skirtingiems namų ūkiams.
Pavyzdžiui, supersklaidos atveju Arkanzase (JAV) pastorius ir jo žmona prieš pat koronaviruso simptomų pasireiškimą dalyvavo religiniame susirinkime – ir iš 92 šiame renginyje dalyvavusių žmonių užsikrėtė 35. Septynis teko hospitalizuoti, trys mirė.
Biurai ir restoranai taip pat gali būti infekcijos taškais. COVID-19 protrūkio skambučių centre Seule (Pietų Korėjoje) tyrimas parodė, kad užsikrėtė beveik pusė vieno aukšto darbuotojų. Beveik visi jie sėdėjo toje pačioje biuro patalpos pusėje.
Bet nėra taip, kad kai kurie žmonės yra labiau užkrečiami nei kiti – ar kad vieni skleidžia daugiau virusų nei kiti. Tiesiog yra aplinkybės, kai į vieną vietą susirenka daug žmonių – vietą, kuri tiesiog skatina viruso plitimą.
Tyrimais ne kartą buvo nustatyta, kad koronaviruso perdavimo rizika yra didesnė blogai vėdinamose vietose, kur kontaktą patiria daug žmonių.
„Supersklaida nenutinka tol, kol vienoje vietoje nebūna daugybės žmonių, todėl vis tiek turite būti labai atsargūs bet kokio dydžio žmonių susirinkimuose – tai apima ir pamaldas“, – „Business Insider jau anksčiau yra sakęs Vanderbilto universiteto užkrečiamųjų ligų ekspertas Williamas Schaffneris.
Jei suvaldysime supersklaidas, nereikės karantino
B.Cowlingas sako, kad tyrimo rezultatai galėtų padėti valstybėms išvengti vėlesnių naujojo koronaviruso bangų.
„Rudenį turėsime daug geresnes galimybes kovai su koronavirusu, – teigia mokslininkas. – Šios žinios suteikia mums galimybę imtis labiau pamatuotų veiksmų, kad nereikėtų imtis pilnutinio karantino.
Kelios šalys – tokios kaip Japonija ir Pietų Korėja – jau įrodė, kad protrūkį galima įveikti dramatiškai neapribojant piliečių judėjimo ir neuždarant visų parduotuvių, restoranų ir mokyklų.
Japonijos sėkmė kyla iš „3C taisyklės“ laikymosi. Vyriausybė paprašė žmonių vengti uždarų erdvių (angl. closed spaces), perpildytų vietų (angl. crowded places) ir artimų kontaktų (angl. close contacts) – kurių kiekvienas gali tapti supersklaidos atveju.
„Viskas, kas būtų lauke, būtų gerai. Man mažiau nerimo kelia net ir protestai“, – sako jis ir priduria, kad restoranai ir barai taip pat greičiausiai galėtų „50 procentų galingumu“ kai tarp svečių stalų būtų privalomai tušti stalai.
„Turime išsiaiškinti, kiek žmonių viename kvadratiniame metre būtų priimtina, – sako mokslininkas. – Susirinkimai ar religinės veiklos galėtų vykti toliau, tačiau čia turėtų dalyvauti mažiau žmonių“.
Parengta pagal "Business Insider".
