Visame pasaulyje nėra antros tokios moters: atliko žygdarbį su vieninteliu tokiu pasaulyje povandeniniu laivu, kurio sienos - 9 centimetrų storio titano lydinys (Video) (4)
2020 metų birželio 7 dieną nutiko antrasis kartas, kai Kathy Sullivan pateko į istorijos metraščius. Ir pateko ten tikrai ne šiaip sau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš beveik 25 metus K.Sullivan tapo pirmąja amerikiete, išėjusia į atvirą kosmosą, o dabar ji tapo pirmąja moterimi istorijoje, kuriai pavyko pasiekti giliausią tašką planetos vandenynuose – Čalendžerio gelmę. Be to, ji yra vienintelis žmogus istorijoje, atlikęs abu tokius žygdarbius.
Čalendžerio gelmė yra 11 kilometrų gylyje po Ramiojo vandenyno paviršiumi, Marianų įduboje, nutolusi per 300 kilometrų į pietvakarius nuo Guamo.
Anot kompanijos „EYOS Expeditions“, kuri koordinuoja šias misijas, K.Sullivan tapo aštuntuoju žmogumi istorijoje, panėrusiu taip giliai. 68-erių moteris valdė povandeninį laivą „Limiting Factor“ kartu su milijonieriumi investuotoju ir avantiūristu Victoru Vescovo.
Pirmas dalykas, ką jie padarė išnirę į vandens paviršių – tai paskambino į Tarptautinę kosminę stotį joje šiuo metu esantiems astronautams.
Pranešime spaudai K.Sullivan sakė, kad jai, kaip pusiau astronautei, pusiau okeonografei, ši diena buvo išties išskirtinė: teko pamatyti tiek Mėnulio peizažą, tiek Čalendžerio gelmę ir juos abu palyginti – o visu tuo dar ir pasidalinti su kolegomis Tarptautinėje kosminėje stotyje.
K.Sullivan ir V.Vescovo povandeniniame dviviečiame laive praleido 10 valandų. Šį povandeninį laivą sukūrė kompanijos „Triton Submarines“ ir „Caladan Oceanic“.
Nusileidimui į 10 941 metrų gylį prireikė net 4 valandų. Apie 1-1,5 valandos jie praleido ant vandenyno dugno, o tada dar 4 valandas užtruko pakilti į vandenyno paviršių.
Ekspediciją vykdžiusios kompanijos „EYOS“ įkūrėjas ir partneris Robas McCallumas sako, kad tai yra išskirtiniausias kelionės tikslas visoje Žemės planetoje. Jis papildo, kad daugiau žmonių pabuvojo Mėnulyje, nei vandenyno dugne.
Beje, tai buvo jau trečia V.Vescovo kelionė į Čalendžerio gelmę – kurios gylis yra 1,6 kilometro didesnis nei Everesto kalno aukštis.
Tokiose gelmėse vanduo yra nuolatos tamsus, o jo temperatūra – ties užšalimo riba. Tuo tarpu slėgis yra tiesiog visa traiškantis – 8 tonos kvadratiniam coliui, arba 1000 kartų didesnis nei ties jūros lygiu.
Anot K.Sullivan tinklaraščio, lankant Čalendžerio gelmę, laivą veikia toks slėgis, kuris prilygsta 291 keleivinių lėktuvų arba 7900 dviaukščių autobusų svoriui.
Tačiau povandeninio laivo korpusas yra 9 centimetrų storio titano lydinys, sukurtas taip, kad atlaikytų tokį didžiulį slėgį. Beje, jam sėkmingai pavyko atlaikyti tokį slėgį jau 5 kartus, prieš tai vykdytų ekspedicijų į Čalendžerio gelmę metu. Tai yra vienintelis sukurtas povandeninis laivas, kuris gali panirti į tokį gylį ne vieną kartą.
Tačiau K.Sullivan yra pripratusi dirbti įtemptomis sąlygomis. Per savo 15 metų trukusią karjerą NASA, ji skrido į kosmosą tris kartus – įskaitant ir tą kartą, kai buvo skraidinamas Hubble kosminis teleskopas.
1978 metais ji buvo vienintelė moteris, atrinkta į NASA astronautų korpusą, o 1984 metų spalio 11 dieną ji tapo pirmąja amerikiete moterimi, išėjusia iš „Challenger“ į atvirą kosmosą.
Užbaigusi astronautės darbą, K.Sullivan ėmė siekti okeonografės karjeros – ir 1993 metais buvo paskirta Nacionalinės vandenynų ir atmosferos asociacijos vyriausiąja mokslininke. Šioje asociacijoje nuo 2014 iki 2017 metų.
