Tyrimas atskleidė netikėtus rezultatus: išskirtinė flamingų spalva apie šiuos paukščius pasako dar daugiau, nei iki šiol manėme ()
Naujausias atliktas tyrimas rodo, kad nepaisant jų švelnios spalvos, flamingų charakteris nėra vienas maloniausių. Dar daugiau – pasirodo, kuo sodresnės rožinės spalvos flamingas, tuo jis piktesnis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale „Ethology“ publikuotas tyrimas, kuris buvo atliktas Eksterio universitete ir WWT Slimbridge'o pelkių centre (abu įsikūrę Didžiojoje Britanijoje), parodė, kad plunksnų rožinės spalvos kiekis yra puikus rodiklis, iš kurio galima spręsti apie flamingo agresyvumą – o taip pat ir apie jo sveikatą bei ar jis pasirengęs poruotis.
Mokslininkai Slimbridge'o centre stebėjo nelaisvėje gyvenančius flamingus skirtingose jų lesinimo situacijose – tiek juos lesinant mažose uždarose erdvėse, tiek didelėse atvirose erdvėse, tiek esant vandens telkiniui, tiek jam nesant. Mokslininkai išsiaiškino, kad flamingai, esantys didelėse atvirose erdvėse, dvigubai daugiau laiko praleidžia ieškodami maisto – tačiau perpus mažiau laiko demonstruoja agresyvų elgesį, negu uždarose erdvėse iš dubens lesinami flamingai, kurie konkuruoja dėl maisto. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad peštynėms dėl maisto tapus itin aršioms, dažniausiai agresyviais tapdavo ryškesnį rožinį atspalvį turintys flamingai, nepaisant jų lyties.
Šie atradimai suformuoja stiprų argumentą, kad nelaisvėje laikomus paukščius reikėtų šerti didelėse atvirose erdvėse, kadangi ankštos patalpos nulemia nuožmias paukščių peštynes. Flamingai gyvena didelėse grupėse su sudėtingomis socialinėmis struktūromis (netgi formuojasi gaujos), o šis tyrimas rodo, kad nedideli pokyčiai šeriant paukščius zoologijos soduose ar gyvūnų rezervatuose gali padėti išlaikyti flamingus patenkintus ir spalvingus.
Dr. Paulas Rose‘as iš Ekseterio universiteto sako, kad flamingų spalva vaidina svarbų vaidmenį. Spalva kyla iš karetonoidų, esančių maiste. Mažųjų flamingų (Phoeniconaias minor) atžvilgiu tai yra dumbliai, kuriuos jie išfiltruoja iš vandens.
Mokslininkas sako, kad sveikas flamingas yra efektyvus valgytojas, o tai demonstruoja jo plunksnų spalvos. Toks flamingas turi daugiau laiko ir energijos maitinantis būti agresyviu ir dominuojančiu. Kai paukščiai turi susispiesti į krūvą, kad palestų, jie daugiau laiko praleidžia pešdamiesi ir mažiau laiko lesdami.
Mažieji flamingai neturi poravimosi sezono ir poruojasi tada, kai yra pakankamai sveiki, kad tai darytų. Jų sveikatos būklę demonstruoja jų plunksnos: jos yra ryškesnės, kai flamingas yra savo sveikatos pike, tačiau išblukusios, kai jis nėra toks sveikas. Rodiklis, kuris parodo, kad flamingas yra pasirengęs poruotis, yra vadinamas jų plunksnų „rožiniu paraudimu“, kuris praeina flamingui susilaukus palikuonių ar po reprodukavimosi piko.
Dr. P.Rose‘as sako, kad šis tyrimas yra puikus pavyzdys, kodėl jam taip patinka dirbti WWT Slimbridge'o centre. Pagal mokslininkų pastebėjimus P.Rose‘as paukščių prižiūrėtojams pateikė keletą pasiūlymų, kuriuos jie sutiko išbandyti. Anot mokslininko, tokiu būdu nelaisvėje auginami flamingai taps sodresnės rožinės spalvos bei bus labiau atsipalaidavę.
