Apie aštrų maistą sklando daugybė teiginių – pavyzdžiui, jog jis naikina parazitus, degina kalorijas, jį galima valgyti labai retai, tačiau tai – itin sveika. Vis dėlto kaip yra iš tiesų? Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė sudėliojo visus akcentus, kuriuos turi žinoti abi pusės – ir aštraus maisto mėgėjai, ir jo pakęsti negalintys žmonės.

Sveika, bet yra išimčių

Kaip teigia gydytoja dietologė, aštrus maistas iš tiesų – sveika, tačiau su keletu išimčių, kurias žinoti būtina.

„Ar sveika – priklausytų nuo žmogaus, kas tokį maistą rinktųsi. Jei kalbėtume apie žmones, kam reikėtų jį rinktis atsargiau, tai pirmiausia tiems, kurie serga uždegiminėmis žarnų ligomis: opiniu kolitu, Krono liga. Tyrimai rodo, kad dėl aštraus maisto gali paūmėti ligos simptomai, atsirasti pilvo skausmai. Taip pat vengti aštraus maisto reikėtų kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo. Beje, pastebima, jog dėl dirgliosios žarnos sindromo simptomų, sukeltų aštraus maisto, labiau kenčia moterys nei vyrai“, – sakė K. Jasmontienė.

Kai kuriems žmonėms, net ir neturintiems minėtų ligų, nuo aštraus maisto gali pasireikšti nemalonūs pojūčiai, pavyzdžiui, pilvo skausmas. Tai individualu, ne retai šie žmonės ilgainiui tiesiog įpranta tokio maisto nevalgyti, ir mano, kad jo nemėgsta.

Vengti aštrių prieskonių reikėtų ir tiems, kuriuos vargina tokios subtilios problemos kaip įtrūkimai išeinamojoje angoje – mat aštrus maistas gali sukelti stiprų simptomų paūmėjimą. O hemorojaus atsiradimui ar skrandžio rūgštingumo padidėjimui, kaip rodo tyrimai, aštrus maistas įtakos neturi.

Ar galima aštrų maistą valgyti vaikams ir senjorams?

Pagrindinis ingredientas vienuose dažniausių aštrių prieskonių, aitriosiose paprikose, kuris sukelia deginimą burnoje, yra alkaloidas kapsaicinas.

„Tokia savybė gamtoje atbaido gyvūnus nuo augalo suvalgymo. O žmogus yra tas, kuris jo nebijo. Vis dėlto vaikas, pirmą kartą paragavęs itin aštraus maisto, manau, bėgtų, rėktų ir bandytų greičiau išvengti to jausmo.

Todėl specialiai tokių patiekalų vaikams geriau neduoti. Bet, tarkime, kokioje Italijoje, Azijoje, Pietų šalyse tai yra kultūros dalis ir vaikai palaipsniui įpranta tokį maistą valgyti jau nuo mažumės“, – sakė gydytoja dietologė.

Todėl lietuviams neretai kelia nuostabą, kai iš kitų šalių atvykę žmonės net neragavę maisto įsideda papildomai aštrių prieskonių. Tačiau tolerancija aštrumui irgi yra pakankamai individuali. Kaip sako pašnekovė, jei priprantame prie aštraus maisto, jį ir toleruojame geriau.

Vyresnio amžiaus žmonėms galioja tokios pat aštraus maisto taisyklės, kaip ir visiems – jei senjoras neturi ligų, kuriems toks maistas pakenktų, gali jį valgyti.

Mažina cholesterolį, padeda numesti svorio

Pasirodo, aštrūs prieskoniai, kuriuose yra kapsaicino, turi skausmą mažinančių savybių, taip pat teigiamai veikia cholesterolio apykaitą, taigi, tuo būdu mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Yra duomenų ir apie priešvėžinį poveikį.

Taip pat aštrūs prieskoniai gali turėti įtakos suvalgomam energijos kiekiui. Aštrumas slopina apetitą ir didina sotumo jausmą, todėl, jei valgome aštrų maistą, greičiau pasijaučiame sotūs ir mažiau suvalgome. Be to, suvalgius aštraus maisto, organizmas sunaudoja daugiau energijos.

„Kapsaicinas veikia tam tikrus receptorius, sukelia šilumos pojūtį ir organizmas išnaudoja daugiau energijos savęs vėsinimui, didėja prakaitavimas. Galima sakyti, kad keliais procentais pagreitėja medžiagų apykaita, – kalbėjo K. Jasmontienė.

– Literatūroje minimi 5-8 proc. padidėjusio energijos poreikio. Tai tikrai nėra esminis skaičius, bet, jei valgome tokį maistą kasdien, teoriškai tai gali turėti įtakos. Vėlgi, aktyviam svorio mažinimui rekomenduoju kitus būdus. Tikrai nebus taip, kad niekada nevalgius aštraus maisto žmogus pradeda jį valgyti ir drastiškai sulieknėja“.

Vis dėlto, kalbant apie svorio mažinimą, o ir poveikį sveikatai, daug svarbiau, su kuo tą aštrų maistą valgome. Pavyzdžiui, jei renkamės daržovių, kruopų, liesos mėsos patiekalus, nenaudojame riebių padažų, tai būtų tikrai sveikesnis pasirinkimas.

Kitas itin svarbus dalykas, kodėl ilgainiui vartoti aštrų maistą yra sveika – naudojame mažiau druskos.

„Suteikiame maistui skonį kitais prieskoniais ir dėl to druskos sunaudojame mažiau. Tai iš tiesų svarbu, nes širdies ir kraujagyslių, inkstų ligų vystymuisi kasdienis didesnis druskos vartojimas turi esminės įtakos“, – sakė gydytoja dietologė.

2015 metais atlikta studija, kuri tyrinėjo beveik pusę milijono suaugusių žmonių. Rezultatai parodė, kad 14 proc. ilgesnė gyvenimo trukmė buvo tų, kurie kasdien vartojo aštrų maistą ir aštrius prieskonius, nei tų žmonių, kurie aštrius patiekalus valgydavo vieną kartą per savaitę.

Parazitų žarnyne tikrai neišnaikins

Aštrūs prieskoniai senovėje būdavo naudojami konservavimo tikslu. Kaip pasakoja gydytoja dietologė, įdėjus į mėsą aitriosios paprikos, ji išsilaikydavo ilgesnį laiką nei be jos.

„Jie gali būti naudingi maisto konservavimo tikslais, norint prailginti produkto galiojimo laiką“, – sakė pašnekovė.

Tačiau faktų, jog aštrūs prieskoniai naikina parazitus žarnyne, nėra. Jeigu jau prireikė tokios pagalbos, yra kur kas efektyvesnių priemonių.

Pataria ieškoti naujų skonių

Kaip dažnai galima valgyti aštrų maistą – individualu. Kaip sako gydytoja, neverta tikėtis, kad aštriai valgantys yra sveikuoliai ar išgyja nuo daugybės ligų. Be to, lietuviai nuo seno neturi aštraus maisto valgymo tradicijų, nors šiuo laiku tokio maisto mėgėjų daugėja.

„Visada smagu ieškoti naujų skonių, neįprastų derinių. Skonis kinta, o kasdien tie patys druska ir pipirai – nuobodu. Įtraukti natūralius prieskonius, kurie gamtoje yra seniai žinomi, ir tokiu būdu mažinti druskos poreikį ar tiesiog paieškoti kitokių derinių net ir įprastų produktų, yra tik sveikintina. O kažkokio blogio mes tikrai nepatirsime, jei juos naudosime saikingai“, – sakė gydytoja dietologė.

Beje, yra keletas tyrimų, kurie analizuoja tam tikrų asmenybės bruožų ir pomėgio valgyti aštrų maistą ryšį. Kaip pasakoja pašnekovė, pagal tyrimo rezultatus žmonės, kurie yra labiau linkę į apdovanojimus ir nuolat ieško iššūkių, dažniau renkasi aštrų maistą. Žinoma, kol kas tai tik pavieniai tyrimai, todėl apibendrintų išvadų daryti negalima.

Komentarai ()