Jei vasarą norite kompensuoti visų metų saulės ir vitamino D trūkumą – deja, bet tai tikrai nepavyks. Laidoje „Dienos topas“ gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė sakė, jog kūnas jo pagamina tik tiek, kiek reikia tam kartui, o rezervo tikrai nesukaupsite.

„Saulės spindulių teigiamų aspektų tikrai yra, ir net ne vienas. Visų pirma, visi žino apie vitaminą D. Jis reikalingas mūsų imuninei sistemai ir šis vitaminas stimuliuojamas saulės ultravioletinių spindulių. Gyvename tokioje geografinėje zonoje, kur tokių spindulių tikrai negauname pakankamai, dėl to didelei daliai mūsų tautiečių trūksta vitamino D“, – sakė I. Kisielienė.

Todėl vasarai atėjus ir atšilus orams, lietuviai stengiasi kompensuoti vitamino D trūkumą ir daug laiko praleidžia prie ežerų ar jūros bandydami pasikrauti saulės spindulių.

„Deja, nėra taip paprasta ir lengva, dažniausiai tų spindulių neužtenka. Kaip bebūtų gaila, tai nėra telefono baterija, kurią galime pakrauti ir joje tą vitaminą laikyti. Jo pasigaminame tik tiek, kiek reikia, ir po to jį išnaudojame. Jei norite pasigaminti vitamino D atsargų žiemai – vasarą to padaryti nepavyks“, – kalbėjo gydytoja.

Pašnekovės teigimu, pabūti saulėje nepakenkiant savo sveikatai bei pasigaminti reikalingą kiekį vitamino D parai užtenka ir 10-15 minučių. Na, o žiemos metu vitamino D reikėtų gauti su maistu ar su maisto papildais.

„Galima sakyti, kad žmogus turi fiziologinį poreikį degintis. Turime kelis fiziologinius poreikius – išsimiegoti, pavalgyti, pailsėti. Poreikį pasideginti turbūt priskirčiau prie poreikio pailsėti. Bet tuo reikėtų naudotis labai atsargiai, nes nesaikingas deginimasis gali sukelti problemų“, – sakė I. Kisielienė.

Besideginant soliariume gauname platesnį spektrą ultravioletinių spindulių, sukuriamas dirbtinės saulės efektas. Vis dėlto, pasak pašnekovės, tai nėra sveika odai ir medikai nerekomenduoja juose lankytis, nes gauname tokių spindulių, kokių galbūt mums ir nereikėtų gauti.

„Priklausomybę soliariumams tikrai galima gauti. Tarp mano pažįstamų taip pat yra tokių žmonių. Kartais juokaudama sakau, kad tarp mano draugų yra dviejų tipų žmonės – driežiukai ir vampyrai. Driežiukai – tie, kurie eina į paplūdimį ir stengiesi atsigulti ten, kur yra saulė ir kartu slenkasi su šešėliu, kad tik jis neuždengtų šviesos, – juokavo gydytoja.

– Ir yra vampyriukai, kurie atsisėda šešėlyje, pasitepa kremais ir dar užsideda kepures bei akinius nuo saulės. Fiziologiškai – vieni žmonės mėgsta degintis, kiti – ne“.

Pasak I. Kisielienės, įprotį degintis suformuojame vaikystėje ar ankstyvoje jaunystėje, matydami, kaip elgiasi mūsų aplinka – tėvai, seneliai.

„Nežinau, kaip kiti, bet aš prisimenu laikus, kai važiuodavome prie jūros ir į paplūdimį eidavome kaip į darbą – atvažiuodavome ryte ir išeidavome vakare. Reikėdavo būti tam tikrą valandų kiekį, kad iš atostogų grįžtum rudas ir tikrai visi žinotų, kad buvai atostogauti“, – su šypsena kalbėjo I. Kisielienė.

Gydytoja sako, jog žmonės mėgsta saulę dar ir dėl to, kad vasarą oda būna skaistesnė ir lygesnė.

„Paprastai vasaros metu ir nuo ultravioletinių spindulių pagerėja tam tikri odos susirgimai. Pavyzdžiui, aknės bėrimai ar spuogai. Oda atrodo lygesnė ir gražesnė, dėl to žmonės naudojasi tais privalumais“, – sakė pašnekovė.

Laidos vedėjams paklausus, ar tiesa, jog deginimasis padeda numesti svorio, gydytoja atsakė: „Deja, deginimasis neturi jokio poveikio lieknėjimui. Nebent galime užsimaskuoti ir prisitaikyti prie rudo smėlio“.

Komentarai ()