2013 m. Tunise apsilankęs amerikiečių kolekcionierius pateko į Sousse katakombas – senovinį nekropolį, kuriame yra ir vienų seniausių krikščioniškų palaidojimų pasaulyje – ir renovacijos metu pavogė kaukolę. Vėliau ją pardavė privačioje „Facebook“ grupėje už 550 JAV dolerių – ir skelbime pateikė savo plėšikavimo istoriją.

Kiti „Facebook“ grupės nariai kaukole liko sužavėti – buvo ir komentarų, kokia ji „graži“. Tačiau viena, ko nesuvokė pardavėjas – kad „Facebook grupė nėra tokia jau privati, kaip jam atrodė. Portalo „Live Science“ žurnalistas apsimetė žmogumi, besidominčiu kaukolėmis ir infiltravęsis į keletą panašių grupių, 10 mėnesių sekė, kaip juodojoje rinkoje prekiaujama žmonių palaikais.

„Live Science“ tyrimas atskleidė, kad žmonių palaikai dažnai parduodami pateikiant mažai informacijos apie jų kilmę – todėl kyla klausimų, kaip jie buvo įsigyti. Nors Sousse katakombų kaukolė buvo išskirtinė tuo, kad kolekcionierius atvirai prisipažino ją pavogęs, „Live Science“ dokumentavo daugybę kitų palaikų, neturinčių istorijų – tad klausimas, kiek iš tų palaikų buvo pavogta, lieka atviras.

Kiekviena iš kapų pavogta kaukolė ar artefaktas tampa praradimu istorijos mokslui – o archeologams ir kitiems specialistams užveria dar vienerias duris į ankstesnių civilizacijų pasaulį.

Vertingi duomenys

Pavyzdžiui, Sousse katakombose, kurios tęsiasi maždaug 5 kilometrus, yra maždaug 15 000 žmonių palaikų – įskaitant daug ankstyvųjų krikščionių, kurie naudojo katakombas ir kaip susitikimo vietą, kad išvengtų romėnų persekiojimo. Tuo metu – maždaug prieš 2000 metų – Tunisą valdė Romos imperija. Tyrinėdami tokius palaikus, archeologai sužinojo, kaip ėmė keistis gyvenimas Tunise, kai vis daugiau žmonių atsivertė į krikščionybę. Pavyzdžiui, mokslininkai dabar konservuoja katakombų mozaikas ir ieško pavyzdžių, kaip vis daugiau žmonių atsiverčiant į krikščionybę, keitėsi meno stilius.

Portalui pavyko išsiaiškinti, kad Sousse katakombų kaukolės pardavėjas gyvena Vašingtono valstijoje ir uždarose „Facebook“ grupėse yra pardavęs daugybę kitų žmonių palaikų. „Live Science“ susisiekė su kolekcionieriumi per „Facebook“ – ir apsimetė kaukole susidomėjusiu asmeniu. Kolekcininkas nereagavo į klausimus – ir vėliau skelbimas buvo ištrintas.

Tuniso kultūros ministerija ir keli Tuniso archeologai taip pat neatsakė į prašymus pakomentuoti apie šį Sousse kaukolės atvejį.

Parduodami vaikų, kūdikių palaikai

Sousse kaukolė yra tik uždaros internetinės nedokumentuotų žmonių palaikų prekybos ledkalnio viršūnė, teigia „Live Science“. Portalas rašo, kad privačiose „Facebook“ grupėse kūdikių ir vaikų palaikai yra ypač populiarūs. Vienas pirkėjas rašė, kad „ieško vaikų skeleto dalių ar organų“. Koks tokių palaikų kolekcionavimo tikslas, pirkėjai ir pardavėjai neskelbia.

Viena brangesnių pastebėtų prekių – mumifikuotas vaikas, kurį pardavėjas apibūdino kaip mirusį XVIII amžiuje, jam ar jai esant šešerių metų: palaikai buvo įkainoti 11 000 eurų. Skelbime jokios informacijos apie kilmę nebuvo pateikta, tačiau pardavėjas didžiosiomis raidėmis buvo užrašęs, kad tai – „NE KAPŲ PLĖŠIMAS“.

Žemesnės kainos pavyzdys – kaukolė „greičiausiai jaunos paauglės“, už kurią buvo prašoma 1300 JAV dolerių. Pardavimo dokumentuose nebuvo nurodyta jokios informacijos apie kilmę – nors pardavėjas teigė, kad ji buvo įsigyta teisėtai ir jis esą turi tinkamus importo dokumentus.

Kitas pardavėjas už 1000 JAV dolerių siūlė „jauno paauglio“ kaukolę. Aprašyme buvo minima, kad „protiniai dantys dar neišdygę“. Pardavėjas teigė, kad kaukolė atkeliavo iš „medicinos mokyklos Filadelfijoje“. Kaip pardavėjas ją gavo – nežinia.

„Facebook“ grupėse buvo prekiaujama ir negimusiais kūdikiais, kartais užkonservuotose stiklainiuose su skysčiu. Pavyzdžiui, mažytis negimęs kūdikis, kurio minkštieji audiniai atrodė gerai išsilaikę, buvo parduotas už 2350 JAV dol. Jis buvo nurodytas kaip „nurašytas medicininis pavyzdys“, nesuteikiant daugiau jokios kitos informacijos.

„Beveik pilnai susiformavęs“ negimęs kūdikis buvo parduodamas už 6495 dolerius. Skelbime pardavėjas tvirtino, kad jis yra iš „senos mokomosios kolekcijos“. Taip pat buvo tvirtinama, kad vaisiaus motina „norėjo, kad šis egzempliorius išliktų ir skatintų smalsumą bei tolesnį žmogaus kūno pažinimą“.

Kauliniai peiliai, lazdos ir „žmogaus oda“

Pardavėjai kartais reklamuodavo ir daiktus, pagamintus iš iš žmogaus palaikų dalių – tokius kaip peilius ir lazdas pasiramsčiavimui, į kurias įdėtas žmogaus kaulas. Viena tokia lazda, kuri buvo pardavinėjama už 300 JAV dolerių, turėjo rankeną, pagamintą iš žmogaus šlaunikaulio – o pardavėjas tvirtino, kad šlaunikaulis atsirado iš skeleto, datuojamo XIX amžiumi. „Nepražiopsok šio vienintelio kūrinio“, – skelbė pardavėjas. Jis taip pat pasiūlė ir peilį su rankena, pagamintą iš šlaunikaulio – už 260 JAV dol.

Vienas ypač neįprastų parduodamų daiktų buvo 1917 m. išleista daktaro Richardo Suttono knyga „Odos ligos“, kurią pardavėjas įrišo į „žmogaus odą“. Pardavėjas tvirtino, kad panaudoti žmogaus palaikai atsirado iš „nurašyto medicininio pavyzdžio“. Pardavėjas skelbė: „Asmeniškai įsigijau odą, ją paruošiau įrišimui ir įrišau knygą“. Prašoma kaina siekė 6500 JAV dol. ir knyga buvo sėkmingai parduota.

Ledkalnio viršūnė

Šie pavyzdžiai sudaro tik mažą dalį prekybos, kuri vyksta uždarose grupėse, teigia „Live Science“. Žmonių palaikų buvo daug daugiau – pavyzdžiui, pailga kaukolė iš Peru pardavinėta už 10 500 JAV dol. Siunčiant nebuvo pateikta jokios informacijos apie kilmę. Ir panašu, kad tai ypač sunkus atvejis, nes Peru iš tiesų yra nukentėjusi nuo kapaviečių grobstymo. Pasaulio paveldo fondo įvertinimu, šioje šalyje buvo apiplėšta 100 000 kapų.

Pailgos žmonių kaukolės, aptinkamos Peru ir kitose pasaulio vietose, susifdormuodavo kūdikystėje raiščiais tvirtai surišant galvą. Kaip 2018 m. žurnale „Current Anthropology“ skelbė mokslininkai, galvos rišimas Peru buvo populiarus iki maždaug XIV amžiaus – ir galėjo būti priklausymo socialinėms grupėms ženklu.

Daugelyje interneto svetainių prekyba žmogaus palaikais uždrausta arba apribota. Pavyzdžiui, „eBay“ tai visiškai uždrausta, bet žmonių palaikai pardavinėjami „Instagram“ tinkle – tiesa, „Live Science“ nustatė, kad pastaraisiais mėnesiais buvo uždarytos kai kurios tokius dalykus parduodančios „Instagram“ paskyros.

„Facebook“ taip pat turi taisykles, draudžiančias prekiauti žmonių palaikais – tačiau prastai dirba tai įgyvendindami, sako nelegalų palaikų gabenimą tiriančio projekto „ATHAR“ direktorė Katie Paul.

Kam pirkti žmonių palaikus?

Iš uždarose grupėse paskelbtų vaizdų „Live Science“ tyrimas nustatė, kad daugelis narių, atrodo, perka žmonių palaikus tam, kad galėtų juos eksponuoti savo namuose. Nuotraukose žmonių palaikai dažnai buvo matomi spintelėse ir ant stalų.

Retkarčiais skeletas būdavo nufotografuotas sėdintis kėdėje. Kai kuriais atvejais kaukolėse buvo išraižytos graviūros – pavyzdžiui, viena vaizdavo pagonišką dievybę Baphometą. Kartais kolekcininkai modifikuodavo kaukoles taip, kad jose būtų galima laikyti gėles.

Atrodo, kad kolekcionieriai turi daugybę motyvų nusipirkti žmonių palaikus, sako Ontarijo Karletono universiteto archeologai Shawnas Grahamas iš ir Damienas Hufferis. „Atrodo, kad kai kuriuos kolekcionierius žavi mirtis – o kiti yra suinteresuoti bandyti atkartoti muziejuose rodomus žmonių palaikus“, – teigia jie.

Ar galima sustabdyti prekybą?

Nemažai ekspertų, su kuriais kalbėjosi „Live Science“, teigė, kad „Facebook“ turi užtikrinti savo esamos politikos, draudžiančios pardavinėti žmonių palaikus jų platformoje, vykdymą. S.Grahamas ir D.Hufferis teigė, kad teisėsaugos agentūros turi geriau prižiūrėti galiojančius įstatymus, nukreiptus prieš žmonių palaikų pardavimą.

Be to, anot vieno iš „Aljanso kovos su nusikalstamumu internete“ įkūrėjų Grego Peterso, vyriausybės turėtų priimti reglamentus, kurie įpareigotų socialinės žiniasklaidos įmones iš savo platformų šalinti neteisėtus sandorius.

„Kadangi prekyba internete ir socialinėje žiniasklaidoje yra taip prastai reguliuojama, tai tiesiogine prasme panašu į Laukinius Vakarus be jokių šerifų“, – sakė G. Petersas.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()