Pranešama apie naują SARS-CoV-2 viruso mutaciją - ji plinta dar lengviau ()
Mokslininkai prakalbo apie apie vadinamąją D614G mutaciją, kuri turi įtakos vadinamajam „smaigalio baltymui“ viruso paviršiuje. Mutacija nėra nauja – ji randama jau vasario mėnesio pacientų mėginiuose – tačiau ši variacija, praminta „mutacija G“, daug dažniau aptinkama tarp šiandieninių COVID-19 pacientų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime, liepos 2 d. paskelbtame žurnale „Cell“, teigiama, kad naujojo koronaviruso mutacija G padažnėjo dėl natūralios atrankos. Tyrimo metu nustatyta, kad viruso dalelėms, turinčioms šią mutaciją, lengviau patekti į ląsteles – kas rodo, kad ši SARS-CoV-2 versija tampa dominuojančia. Kiti – dar oficialiai nepaskelbti – eksperimentai rodo panašius rezultatus.
Tačiau kai kurie tyrėjai dar nėra įsitikinę, kad mutacija išvis turi įtakos koronaviruso perdavimui. Gali būti, kad mutacijos G plitimą lėmė atsitiktinumas, sako Jeilio medicinos mokyklos epidemiologas Nathanas Grubaughas.
G prieš D
Pirmieji naujojo koronaviruso pavyzdžiai iš Uhano buvo viruso variantas, kurį mokslininkai dabar vadina atšaka D. Iki kovo 1 dienos daugiau nei 90 proc. iš pacientų paimtų virusų mėginių turėjo D mutaciją. Tačiau kovą pradėjo dominuoti mutacija G. Šią mutaciją sukelia tam tikroje koronaviruso genomo vietoje adenino nukleobazės pakeitimas guanino nukleobaze.
Kovą viruso variantas G sudarė 67 proc. visų mėginių, o nuo balandžio 1 iki gegužės 18 dienos – jau net 78 procentus. Būtent tuo metu didžiausi protrūkiai iš Kinijos persikėlė į Europą ir JAV.
Straipsnio autorė ir Nacionalinės Los Alamos laboratorijos (JAV) biologė Bette Korber su kolegomis iš La Jolla imunologijos instituto (JAV) ir Diuko universiteto (JAV) įterpė mutaciją G į pseudovirusus (virusus, sukurtus siekiant parodyti kitų virusų paviršiaus baltymus). Kaip sako B.Korber, pseudovirusai yra naudingi tuo, kad jie negali platinti ligos – ir tuo, kad juose yra molekulinės žymės, kurias tyrėjai gali naudoti sekdami virusų skverbimąsi į ląsteles.
Tada tyrėjai užkrėtė ląstelių kultūras pseudovirusais su G ir D mutacijomis – ir ėmė sekti, kuri viruso versija lengviau patenka į ląsteles. Jie pastebėjo, kad mutacija G nulėmė daug daugiau virusų ląstelėse – kas reiškė geresnę viruso skverbtį ir dauginimąsi. Viruso dalelių su mutacija G buvo nuo 2,6 iki 9,3 karto daugiau.
Eksperimente naudojami pseudovirusai ir ląstelės nebuvo nei tikrosios koronaviruso, nei žmogaus plaučių ląstelės – tačiau kitas tyrimas, kuriame buvo naudojamas realus SARS-CoV-2 virusas, pateikė panašias išvadas.
Pastarajam tyrimui, kuris buvo paskelbtas liepos 7 d. „bioRxiv“ ir kuris kol kas dar nėra recenzuotas, vadovavo Niujorko universiteto biologas Neville'is Sanjana . Jis su kolegomis išbandė SARS-CoV-2 G ir D versijas ląstelių kultūrose, įskaitant žmogaus plaučių ląsteles – ir nustatė, kad G variantas užkrėtė aštuonis kartus daugiau ląstelių nei D variantas.
Jis su kolegomis išbandė SARS-CoV-2 G ir D mutacijas ląstelių kultūrose, įskaitant ir žmogaus plaučių ląsteles – ir nustatė, kad mutacija G užkrėtė aštuonis kartus daugiau ląstelių nei D mutacija.
Ataka keliomis kryptimis
Bet tai, kad virusas geriau užkrečia ląsteles laboratorinėje aplinkoje, nereiškia kad taip pat bus ir realiame pasaulyje, sako. N.Grubaughas. „Jei tam kitam variantui reikia kelių valandų, kad jis atliktų tą patį, galutinis rezultatas bus tas pats“, – portalui „Live Science“ sako mokslininkas.
Ir įsiskverbimas į ląsteles yra tik vienas iš lygties kintamųjų. N.Grubaugho teigimu, pernešamumui įtakos turi daugybė veiksnių – pavyzdžiui, kaip efektyviai virusas pasišalina iš organizmo ir kiek stabilus jis išbūna išorinėje aplinkoje, kol laukia naujo šeimininko.
Tačiau kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad mutacija G gali būti akivaizdžiai pranašesnė ir už Petri lėkštelės ribų. Tyrimas, kuriam vadovavo Feinbergo medicinos mokyklos mokslininkai dr. Egonas Ozeris ir Juddas Hultquistas, ir kuris gegužės 26 d. paskelbtas „medRxiv“ (bet kuris kol kas taip pat dar nėra recenzuotas) aptiko tris skirtingas SARS-CoV-2 versijas, kovo viduryje cirkuliavusias Čikagoje.
Viena viruso versija atitiko Niujorke dominuojančią versiją, kita – siaučiančią vakarinėje pakrantėje, o kai kurie mėginiai atrodė labiausiai susiję su originaliais Kinijos pavyzdžiais.
„Panašu kad virusas aplink pasaulį keliavo dviem kryptimis, ir iš abiejų ir smogė į Čikagą. O originalų kinišką virusą greičiausiai gavome per O’Hare oro uostą, kuris yra didelis transporto mazgas“, – sako J.Hultquistas.
Viruso sėkmė
Gali būti, kad mutacija G iš tiesų suteikia tam tikrą pranašumą prieš kitas viruso atšakas, sako N.Grubaughas – bet tai dar neįrodyta. Mutacija taip pat galėjo užvaldyti pasaulį grynai atsitiktinai, o ne virusui evoliuciškai patobulėjus. Taip galėjo nutikti dėl to, ką epidemiologai vadina „įkūrėjo“ efektu.
„Jei šis virusas pateko į žmonių populiaciją, kuri turėjo daug tarpusavio kontaktų – t. y. per kokį supersklaidos atvejį – tai šis virusas ir tapo štamo „įkūrėju“ toje populiacijoje“, – sako Jeilio medicinos mokyklos epidemiologas.
Kaip tai galėjo paveikti G mutaciją? Štamui pasisekė įsitvirtinti Europoje, kur dideli protrūkiai užkrėtė daugybę žmonių. O toliau sėkmė virusą dar labiau lydėjo – jis pateko į globaliojo pasaulio centrą Niujorką, o iš ten – į likusias JAV. Įskaitant ir tas vietas, kuriose jis dar nepastebėtas.
„Todėl dabar bus labai svarbu tęsti stebėjimą šiose vietose“, – sako N.Grubaughas. Jei G mutacija ir toliau dominuos net tose vietose, kur yra tiek G, tiek D viruso versijų protrūkių, tai gali būti ženklas, kad mutacija G suteikia virusui perdavimo pranašumą“.
B.Korber sako, kad mutacija G614 yra viena iš keturių mutacijų klasterio, todėl reikia dar daug ką nuveikti, kad pavyktų išsiaiškinti, ką gali padaryti kitos trys mutacijos. Kita svarbi darbo kryptis bus genetinių variantų bandymai gyvūnų modeliuose, kurie geriau imituos žmogaus pernešimą.
Mokslininkai, norėdami ištirti koronavirusą, dirba su daugybe gyvūnų – nuo šeškų iki Sirijos žiurkėnų ir beždžionių makakų – tačiau jie dar nenustatė, kurie gyvūnai geriausiai atspindi ligos plitimą tarp žmonių (žiurkėnai ir šeškai gripą pasigauna panašiai kaip žmonės, todėl mokslininkai tikisi, kad jie taip pat gali būti tinkami pavyzdžiai ir koronaviruso tyrimuose).
Gera naujiena yra tai, kad iki šiol nėra įrodymų, jog mutacija G sukeltų sunkesnę ligą nei bet kuri kita koronaviruso versija – o taip pat neatrodo, kad šį mutacija turėtų įtakos vakcinos kūrimo procesui, sako tyrėjai.
Tačiau mokslininkams svarbu sekti viruso mutacijas. Virusui sąveikaujant su vis daugiau ir daugiau imuninių sistemų, jis patiria didesnį evoliucinį spaudimą – ir gali toliau keistis, sako dr. E.Ozeris.
„Tapome liudininkais to, kaip per vieną mėnesį tam tikra viruso forma iš labai retos tapo visuotinai paplitusia, – teigia B.Korber. – Ir tai gali pasikartoti“.
Parengta pagal „Live Science“.
