Ilgalaikis COVID-19 poveikis net persirgus lengva ligos forma gali būti gerokai rimtesnis, nei iš pradžių manyta, tvirtina mokslininkai ir gydytojai iš Šiaurės Italijos. Italai turi paprastą patarimą: neužsikrėsti.

Psichozė, nemiga, inkstų ligos, stuburo infekcijos, insultas, lėtinis nuovargis ir judėjimo problemos – tokie sveikatos sutrikimai nustatomi koronavirusu persirgusiems Lombardijos gyventojams. Šis regionas labiausiai nukentėjo nuo COVID-19 iš visų Italijos regionų, informuoja news.sky.com. Gydytojai įspėja, kad kai kurie buvę pacientai niekada visiškai nepasveiks ir kad pavojus gresia bet kokio amžiaus žmonėms.

Naujasis koronavirusas yra sisteminė infekcija, pažeidžianti visus vidaus organus, ne tik plaučius, kaip buvo teigiama iki šiol, sako italai. Kai kurie persirgę šia infekcija gali pastebėti, jog gerokai suprastėjo jų gebėjimas tinkamai dirbti, susikaupti ir net užsiimti fizine veikla.

Gydytojai ir mokslininkai įspėja, kad žmonės, nepriskiriantys savęs rizikos grupei ir per daug nesukantys galvos dėl koronaviruso, rizikuoja susirgti gyvenimo kokybę pabloginsiančia liga, jeigu ignoruos rekomendacijas, kaip apsisaugoti nuo COVID-19.

Jie pabrėžia, jog dabar kaip niekada svarbu laikytis socialinio atsiribojimo reikalavimų, plauti rankas ir dėvėti apsauginę veido kaukę. Šis perspėjimas pasirodė Šiaurės Italijoje augant nerimui dėl, regis, neišvengiamos antrosios koronaviruso bangos. Dviejų pagrindinių regiono ligoninių gydytojai pranešė apie nemažai naujų atvejų, kai į juos kreipiasi rimtų kvėpavimo sistemos sutrikimų turintys žmonės.

Bergame esančios Jono XXIII ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas dr. Roberto Cosentini koordinavo reagavimo į virusą veiksmus. Šiame Alpių papėdėje įsikūrusiame mieste naujasis koronavirusas nusinešė mažiausiai 6 tūkst. žmonių gyvybes.

Kovo mėnesį, kai pirmieji šokiruojantys viruso padariniai sveikatai buvo pranešti visam pasauliui, pakeitę požiūrį į problemos mastą, dr. R. Cosentini suteikė „Sky News“ reporteriams išskirtinę galimybę apsilankyti ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

Dabar jis vadovauja pastangoms vėl įspėti pasaulį, kad COVID-19 yra mirtinai pavojinga visą organizmą paveikianti infekcija, kuri niekur nedingo. „Iš pradžių mes manėme, kad naujasis koronavirusas yra tarytum sunkus gripas, paskui – kad tarytum sunkus gripas, sukeliantis rimtą plaučių uždegimą, bet galiausiai išsiaiškinome, jog tai yra sisteminė liga, pažeidžianti viso organizmo kraujagysles, inkstus, stuburą“, – kalbėjo jis tuščiame COVID-19 skubios pagalbos skyriuje, kuriame prieš keletą mėnesių virė pragaras.

„Dabar matome tokius rimtus ūminius negalavimus kaip inkstų nepakankamumas (pacientams prireikia dializės), insultas, ūminis miokardo infarktas. Taigi, naujasis koronavirusas sukelia daug komplikacijų. Taip pat pastebime ir nemažai lėtinės žalos pavyzdžių“, – sakė dr. R. Cosentini.

Vienas iš nedaugelio naudingų dalykų, kuriuos atnešė chaosą sveikatos priežiūros įstaigose sukėlusi pandemija, buvo unikalios aplinkos sukūrimas. Gydytojai ir įvairių sričių ekspertai kartu dirbo ne vieną mėnesį ir sužinojo naujų dalykų. Bendradarbiavimas padeda geriau suprasti virusą.

Dr. Emanuela Catenacci yra Kremonos ligoninės neurochirurgė. Kovo mėnesį, sunkiausiu ligos protrūkio laikotarpiu, ji buvo paskirta dirbti Intensyviosios terapijos skyriuje. Vėliau moteris sugrįžo į Neurologijos skyrių. Įdomu tai, kad anksčiau ji gydydavo pacientus nesiremdama kitų skyrių gydytojų informacija, tačiau dabar mato ryšį. Tas ryšys yra COVID-19 – daugybės organų žudikas.

„Mūsų ligoninėje pradėta taikyti nauja praktika pasitelkus imunologus, kurie tiria pacientus, ypač sunkiausiai sergančius, ir tikrina ne tik plaučius, bet visus organus, kuriuos gali paveikti COVID-19, – aiškino dr. E. Catenacci. – Naujasis koronavirusas yra sisteminė infekcija.

Kai kuriuos organus, pavyzdžiui, plaučius, ji pažeidžia kur kas labiau, tačiau COVID-19 gali pakenkti ir smegenims, odai, kartais pasireiškia vaskulitas. Naujasis koronavirusas nėra tik kvėpavimo takų infekcija, ligos daroma žala neapsiriboja plaučiais.“

Italijos gydytojų atradimai sutampa su Londono universiteto koledžo darbuotojų neseniai atliktos studijos išvadomis. Ištyrę 43 žmones, kurių amžius varijavo nuo 16-os iki 85-erių metų, mokslininkai nustatė keletą rimtų COVID-19 sukeliamų komplikacijų, įskaitant kliedėjimą, smegenų uždegimą, insultą ir nervų pažeidimus. Kai kurie pacientai visiškai neturėjo kvėpavimo sutrikimų, o vienintelis buvusios koronaviruso infekcijos įrodymas ir požymis buvo neurologiniai pažeidimai.

Bergame pradėti intensyvūs tolesni visų šiame mieste COVID-19 persirgusių žmonių tyrimai. Gydytojų komandos apžiūri pasveikusius asmenis ir bando atsekti besikeičiančias koronaviruso ypatybes. Vienas iš tokių išgyvenusiųjų yra 65-erių metų amžiaus Filippo Alcaini.

Jis buvo intubuotas vasarį, kai sunkiai susirgo, tačiau įveikė ligą. F. Alcaini persirgo COVID-19 prieš keturis mėnesius, bet tebeturi kvėpavimo problemų, kartais jaučiasi labai išsekęs. Jis apsiprato su savo dabartine sveikatos būkle, tačiau perspėja žmones stengtis jokiu būdu neužsikrėsti koronavirusu.

„Norėčiau, kad taisyklių nepaisantys žmonės savaitę jaustųsi taip blogai, kaip jaučiausi aš, – sakė vyras. – Galbūt tada jie suprastų, jog negalima nepaisyti daugybės perspėjimų ir privalomųjų reikalavimų.“

Tolesnius tyrimus atliekantys gydytojai prisipažino per mažai žinantys apie virusą, kad galėtų prognozuoti, kas bus toliau. „Tai visiškai kitoks patogenas, keičiantis paciento organizmą, – teigė dr. Gianluca Imeri. – Taip pat nustatėme po koronaviruso infekcijos išsivystančios astmos atvejų. Tiksliai žinome, jog pažeidimai sergant COVID-19 atsiranda dėl uždegimo, o astma ir kitos kvėpavimo takų ligos yra uždegiminės. Be to, koronavirusas gali sukelti ir daugiau uždegiminių ligų.“

„Žiūrint iš radiologinės perspektyvos, įprastas koronavirusinis plaučių uždegimas yra liga, nuo kurios pacientai visiškai pasveiksta, bet didžiausią nerimą kelia uždegimas. Jo neigiamo poveikio pėdsakų aptikome visų pacientų organizme, kraujotakos sistemoje ir kvėpavimo takuose, todėl su uždegimo padariniais reikia kovoti net praėjus ūminiam ligos etapui.“

Kadangi apie virusą žinoma tiek mažai, bet koks ilgalaikis planavimas virsta spėlionėmis. Gydytojai mano, kad net jauniausiems užsikrėtusiesiems ar lengva ligos forma sergantiems žmonėms gresia neigiami sveikatos pokyčiai visam gyvenimui, o juos pastebėti gali prireikti ne vienerių metų. Pavyzdžiui, dėl to gali sumažėti daugybės darbuotojų našumas.

Italų patarimas yra paprastas: neužsikrėskite.

Komentarai ()