Naujo tyrimo rezultatai kelia nerimą: nustatė, po kiek laiko nuo užsikrėtimo nyksta imunitetas koronavirusui

Likimas aišku. Visada sėdėti ant skiepų adatos.

Kas per briedas, galėtų technologijos.lt bent atskleist kieno straipsnį išvertė... Imunitetas yra daugialypis ir tvirtai spręsti apie jį pagal antikūnų kiekį trumparegiška, o lyginti situacija su peršalimų - beprotybė arba sąmoninga dezinformacija ("peršalimą" kitaip nei koronkę sukelia n virusų, tai imunitetą reikėtų turėti jiems visiems). Sveikas organizmas gavęs nelabai didelę viruso dozę gali ją įveikti ląstelių imuniteto pagalbą (googlint cellular immunity) - rezultatas besimptomė ar lengva forma ir jokių/mažai antikūnų post factum. Jei kova užtrunka ir/ar tampa intensyvesnė prireikia antikūnų, supaprastintai - kažkuris iš daugybės organizmo nuolat gaminamų B limfocitų turi būtent konkrečiam antigenui (šiuo atveju SARS-CoV-2 virusui ar tiksliau jo paviršiau dariniams) atitinkančius antikūnus, jiems susitikus ir įvykus aktyvacijai B limfocitas pradedama daugintis ir spjaudyt į aplinką marias antikūnų, tą patį daro ir jo klonai. Tačiau greta paprastų klonų atsiranda ir atminties B ląstelės (googlint memory B cells), kurios irgi turi reikalingus antikūnus, gali išlikti dešimtmečius ir ateityje sutikusios ankstesnį antigeną galės vėl prigaminti krūvą reikalingų antikūnų fabrikų (minėto tipo b limfocitų), kurie vėl prigams marias antikūnų. Rezultatas - pakartotinai gavus viruso dozę tikimybiškai organizmas kur kas greičiau pradės ir išplės antikūnų gamybą, taigi gausis lengvesnė ar besimptomė ligos forma, o gal ir toks užsikrėtimas, kurio nepavyktų užfiksuoti testais, tai yra tai ką mes vadiname imunitetu. Dar daugiau, atitinkamas atminties ląsteles turi ir ląstelių lygio imunitetas (googlint memory T cells). Taip kad persirgęs žmogus, jei nebus susivaręs organizmo, ateityje turėtų būti kur kas geriau pasirengęs naujoms viruso dozėms. Iš esmės, kuo sunkiau bus sirgęs - tuo daugiau pasirengimo, kuo silpniau - tuo mažiau jam tas parengimas reikalingas (nebent staiga sulūžtų ląstelių lygio imunitetas ir/ar gautų milžinišką viruso dozę). Problemų kelia tokie virusai, kurie kaip gripas mutuodami greitai keičia vietas, kurias "atpažįsta" antikūnai - SARS-CoV-2 ne toks. Taigi kuo pirmiausia reikia pasirūpinti, tai kūno ir imuniteto būkle, kad esant reikalui nebūtų problemų panaudot įgytas patirtis. Kitas reikalas, iš to kad atsekamos vis ankstesnės epidemijos šaknys panašu, kad koronkė yra kur kas mažiau užkrečiama, nei buvo manyta iš pradžių, taigi reiks ir kur kas mažesnio % visuomenės su imunitetų ir/ar švelnesnių priemonių, kad ją nudusint. Kuo didesnis persirgusios visuomenės %, tuo švelnesnės (ir pigesnės) priemonės reikalingos, tad IMHO Lietuva padarė politiškai saugią beprotybę taip anksti viską nudusinus (vietoj to, kad koncentruotųsi į rizikos grupės saugojimą), kai kaina (gyvybėmis ir milijardais €) tiesiog atidedama ateičiai. Tuo labiau, kad dėl menko gyventojų tankio ir sąlyginai menko socialumo, Lietuvoje tikrai lengva valdyt tokio tipo epidemiją neperkraunant sveikatos apsaugos sistemos.

dėl paskutinės dalies nelabai sutinku. Kai buvo priiminėjami sprendimai dar nelabai buvo aišku kaip tas virusas elgsis. Turbūt nėra labai lengva organizuoti pandemiją taip, kad susirgtų 10x daugiau žmonių, bet jokiu būdu nepasiektume 50x ribos ir, pageidautina, visi sergantys <60m. Pietų europis patirtis buvo bauginanti, be to, jei atsiras vakcina ateinančiam sezonui tai izoliacijos stratergija bus protingas pasirinkimas. Dar buvo tikėtasi kažkokių vaistų, gydymo praktikos. Tai biednai šaliai atidėti problemas pusmečiui gal ir nėra blogas sprendimas.

Dėl pačios pradžios (kovo) visiškai sutinku, kaipsykis norėjosi griežtesnių proaktyvių veiksmų (pvz. kad Žalgirio-Armani rungtynės būtų priverstinai žaidžiamos be žiūrovų ar atkeltos, o ne tiesiog tokia rekomendacija, ar kad daug griežčiau būtų izoliuojami parvykėliai). Bet balandį jau buvo daug kas aišku, kai matėsi, kad mirtingumas tarp šalių besiskiriantis dešimtimis ar net šimtais kartų (nepamenu ar tuo metu jau koks Singapūras turėjo tokią gražią statistiką) rodė, kad reikalas arba daug mažiau pavojingas arba daug mažiau užkrečiamas, nei buvo manyta, galiausiai net pačios Lietuvos statistikoj matėsi kokių priemonių užtenka atvejų skaičiaus augimo sustabdymui (apmaudu, kad tuo metu nebuvo publikuojama kiek atvejų įvežtiniai, tad aiškios tik reikalingų priemonių lubos vietinio plitimo sustabdymui). Bet karantinas po to dar buvo laikomas 2 mėnesius. Žmones išvargina ilgas karantinas, tuo lab, kad daug informacijos rodė, kad daugumai jis beprasmis. Kai žinai kokios priemonės sumažina viruso užkrečiamuma iki <1 galima jas ar dar griežtesnes taikyti etapais po porą sav, jei priartėjama iki sveikatos apsaugos sistemos galimybių ribos - Lietuvoje plitimo greitis buvo lėtas, o iki sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribos - marios. Senoliams ar nesveikuoliams irgi ne į sveikata karantinuotis ilgam laikotarpiui. Mano nuomone reikėjo jiems suorganizuoti maisto/vaistų tiekimą į namus, parengti fizinio aktyvumo namuose protokolus ir visai visuomenei pranešt apie ar parūpint vitaminų/mineralų, kurių trūkumas mūsuose dažnai tampa imuniteto bottleneck'ais (pvz. vitamino D ar cinko). O likusiai visuomenės daliai leisti patiems pasirinkti riziką (su galimybę gauti biuletenį ar kitokią pagalbą, jei renkasi nerizikuot). Per porą mėn būtų pradegusi koronkė per kokius 30-50% sveikos visuomenės, kurių ligos minimaliai apkrauna sveikatos apsaugos sistemą ir dar buvo galima sudėlioti taip, kad pikas būtų pasiektas šiltesniu metu laiku, kai koronos virusams gerokai prasčiau sekasi sargdinti liaudį. Sumoj matyt būtų sumokėta gerokai mažiau ir gautas neblogas bandos imunitetas, tereiktų gale visą reikalą nudusint, dabar tiesiog nusipirkta laiko. Pasaulio standartais Lietuva nėra biedna šalis ir kas svarbiausia sąlyginai mažai prasiskolinus, tad gali lengvai pasiskolinti, tai už šitą pažaidimą bus sumokėti keli milijardai. JAV CDC dabar spekuliuoja, kad IFR (infection fatality rate) turėtų būti apie 0.65% (kas priklauso nuo visuomenės ir JAV visuomenė tikrai ne sveikatos pvz.), tai paleidus tokį per pusę Lietuvos populiacijos (palaidos balos scenarijus, be rizikos grupės saugojimo) blogiausiu atveju būtų apie 9000 mirčių, kurių didžioji dalis labai ligoti žmonės. Idealiu atveju išgelbėjus visas šias gyvybes gautųsi, kad vienas papildomai išleistas milijardas vienai gyvybei išgelbėti skiria gerą 100k, tikrai ne optimalus sveikatos apsaugos sistemos finansavimas atsižvelgiant į išgelbėtų quality adjusted life years kainą (spėju veikiant proaktyviai visai realu prasisukti 10-100x efektyviau). Matyt reiks palaukt kitų metų, kad tiksliau įvertint kiek brangus buvo LT pasirinkimas, dabar aiškesnė tik dydžių eilė. Vėlgi, saugant rizikos grupę galima gauti kur kas mažesnį IFR, pvz. Singapūre jau uždarytų atvejų CFR (case fatality rate) yra daugiau nei 10 kart mažesnis nei JAV siūlomas IFR (o CFR iš principo negali būt didesnis už IFR) - tai yra kokiais 50% didesnis už mėnesinę tikimybę numirt statistiniams singapūriečiui. Ne košmaras. Be abejo Singapūras daug pažangesnis už Lietuvą reikalas, bet ten ir epidemiją kur kas sunkiau suvaldyt dėl milžiniško gyventojų tankio. Aš nieko prieš kai išleidžiami didelį pinigai gelbėti asmenims kuriems nepasiseka (pvz. iš kokios jūros vidurio ar urvo), bet šiuo atveju koronkė realiai pavojinga tik labai seniems (tokiems kuriems mirtinai pavojingas ir gripas) arba labai prastos sveikatos žmonėms (kurių didelė dalis tą pasiekė savo pasirinkimais/valios ar išprusimo neturėjimu) - manau tokiems atvejams užtenka taikytį įprastas sveikatos apsaugos sistemos išlaidas + kaip minėjau, pabandyti minimizuoti žalą saugant būtent juos .

Problema su šiuo virusu, kad duomenys iki absurdo prieštaringi. Ir tam nėra įtikinamo paaiškinimo. Pvz, kad ir kaip paradoksaliai skambėtu, išskyrus pora ekstremaliu atveju, dar niekam covid ore nepavyko rasti, nors turint omenyje, kad tas yra "superperšalimas", tai turėtu būti labiausiai tikėtinas vektorius.

Mano manymu, daugelio saliu valdantieji tiesog supanikavo po Ispanijos/Italijos ir daug nesvarste pasirinko pilnus stabdzius, iskaitant i Lietuva. O kai kurie galbut dar ir pasidziauge tokia galimybe, o tai kazin ar kas gali pagristai apkaltint savo valdanciuojus del viruso atsiradimo, tuo tarpu patiems valdantiesiems tai atveria daug galimybiu: pvz, nors trumpam palaidot finansines drausmes arba "susitvarkyt reikalus", kaip pvz., Vengrijoj.

Na, jei lietuviai kaip japonai užsidėtų kaukes/respiratorius sirgdami net paprasta sloga (ten nepakenk kitam gerokai aukščiau už smulkius nepatogumus sau) tai suvaržymai buvo didoki. Bet jei lietuviams to japoniško požiūrio ryškiai per daug tai suvaržymai dabar yra ryškiai per maži.