Imunitetas koronavirusui daugeliui pacientų gali pradėti nykti per kelias savaites ar mėnesius, rodo naujas reikšmingas Jungtinės Karalystės tyrimas, nustatęs, kad antikūnai piką pasiekia prabėgus trims savaitėms po simptomų pasirodymo, o po to palaipsniui ima nykti.

Kai kurių pacientų atveju jau vos po kelių mėnesių nebuvo aptikta jokių antikūnų. Tai verčia suabejoti viltimis dėl veiksmingos ilgalaikės vakcinos.

Tyrimas, kurį atliko Londono karališkojo koledžo mokslininkai ir kuris buvo aprašytas „The Guardian“, įkala dar vieną vinį į pavojingos kolektyvinio imuniteto idėjos karstą“, tvirtina vienas iš jo autorių.

Remiantis 90 organizacijos „Guy's and St Thomas' NHS Foundation Trust“ pacientų ir medicinos srities darbuotojų antikūnų situacija, tyrimu nustatyta, kad 60 proc. ištirtųjų turėjo „veiksmingų“ antikūnų, padedančių kovoti su COVID-19, tačiau tik 17 proc. jų toks pat antikūnų stiprumo ir aktyvumo lygis išliko po trijų mėnesių.

Kaip rašo businessinsider.com, tyrimas parodė, kad antikūnų stiprumas per tris mėnesius sumažėjo netgi 23 kartus, o kai kuriais atvejais šio laikotarpio pabaigoje antikūnų apskritai nebebuvo įmanoma aptikti.

Tyrimas, kuris dar nebuvo recenzuotas, nustatė, kad antikūnai buvo stipresni ir išliko ilgiau tų pacientų, kurie persirgo sunkesne COVID-19 forma, atveju.

Tačiau visgi tyrimo išvados leidžia spręsti, kad, kaip ir susidūrus su paprastu peršalimu, žmonės gali ir vėl užsikrėsti koronavirusu, nepaisant to, jog pirmojo susirgimo metu jau buvo susiformavę antikūnai.

Tai naujausias tyrimas, tapęs dar vienu šaltu dušu vadinamojo kolektyvinio (bandos) imuniteto teorijai, numatančiai, kad gyventojai taps atsparūs virusui, kai bent 60 proc. populiacijos juo persirgs.

Panašus Ispanijoje atliktas tyrimas, paskelbtas praėjusią savaitę, nustatė, kad tik penkiems proc. ištirtų žmonių susiformavo koronaviruso antikūnai, o 14 proc. žmonių, kurių tyrimas dėl antikūnų pirmajame testavimo etape buvo teigiamas, vėlesnių testavimų po kelių savaičių atveju teigiamas nebebuvo.

Du ispanų tyrimo autoriai, Isabella Eckerle ir Benjaminas Meyeris, sakė: „Atsižvelgiant į šias išvadas, bet koks siūlymas išvystyti kolektyvinį imunitetą tam pasitelkiant natūraliu būdu plintančią infekciją yra ne tik labai neetiškas, bet ir neįgyvendinamas“.

Naujojo Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo autoriai priėjo prie panašių išvadų.

Profesorius Stuartas Neilas, vienas iš Jungtinės Karalystės tyrimo autorių, teigė, kad šis tyrimas parodė, jog bet koks sukurtas imunitetas „labai ilgai neišlieka“.

„Vienas su šiais naujaisiais koronavirusais susijęs dalykas, kurį mes gerai žinome, yra tas, kad žmonės pakankamai dažnai gali užsikrėsti pakartotinai. Tai turėtų reikšti, kad apsauginis imunitetas, kurį sukuria žmonės, yra trumpalaikis. Panašu, jog Sars-Cov-2, virusas, sukeliantis COVID-19, taip pat atitinka šį modelį“, – kalbėjo profesorius S. Neilas.

Tyrimas „kala dar vieną vinį į pavojingos kolektyvinio imuniteto idėjos karstą“, tvirtina profesorius Jonathanas Heeney, Kembridžo universiteto virusologas. Jis perspėja, kad sąmoningi bandymai užsikrėsti siekiant išvystyti vadinamąjį kolektyvinį imunitetą kelia rimtų sveikatos bėdų pavojų ateityje.

„Negaliu apsakyti, kaip svarbu, kad visuomenė suprastų, jog užsikrėsti šiuo virusu nėra gerai. Kai kurie žmonės, ypač jaunimas, užsikrėtimo atžvilgiu tapo labai nerūpestingi – jie galvoja, kad tokiu būdu prisidės prie kolektyvinio imuniteto susiformavimo. Užsikrėsdami jie ne tik kelia pavojų patys sau ir kitiems, bet ir patys gali atsidurti dar didesniame pavojuje susirgti sunkia plaučių liga, jeigu artimiausiu metu ir vėl apsikrės“, – sakė profesorius.

Tačiau imunologas Arne Akbaras, Londono universiteto koledžo profesorius, „The Guardian“ sakė, kad T ląstelės, kovojančios su įprastu peršalimu, gali būti naudingos ir papildyti antikūnų sukuriamą apsaugą – tai reiškia, jog imunitetas gali išlikti ilgiau, nei numato tyrimas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad vienos vakcinos dozės nepakaks.

Dr. Katie Doores iš Londono karališkojo koledžo, pagrindinė Jungtinės Karalystės tyrimo autorė, teigia, kad tyrimo rezultatai gali reikšti, jog, tam, kad žmonėms susiformuotų imunitetas, bet kuri būsima vakcina nuo koronaviruso turės būti sušvirkščiama reguliariai.

„Žmonėms susidaro šioks toks antikūnų atsakas į virusą, tačiau jis per trumpą laikotarpį išblėsta. Nuo to, kokį antikūnų piką pasiekiate, priklauso, kiek laiko antikūnai išlieka“, – sakė mokslininkė.

„Paprastai infekcijos atveju antikūnų atsakas susiklosto pagal geriausią įmanomą scenarijų, tad jeigu dėl infekcijos susidaro toks antikūnų lygis, kad jie išblėsta per du ar tris mėnesius, vakcina veikiausiai padarys tą patį. Žmonėms gali prireikti vakcinos pastiprinimo – vienos dozės greičiausiai nepakaks“, – aiškino K. Doores.

Londono imperatoriškojo koledžo profesorius Robinas Shattockas interviu sakė, kad sirgimas pakartotinio užsikrėtimo atveju veikiausiai būtų „ne toks sunkus“, nes žmonės išlaiko „imuninę atmintį“, tačiau viruso skleidimo rizika reiškia, kad tikriausiai reikės reguliarių vakcinos dozių.

„Galiausiai gali prireikti skiepytis kasmet, ypač patiems pažeidžiamiausiems. Šie skiepai galėtų būti atliekami drauge su kasmetiniais skiepais nuo gripo“, – aiškino mokslininkas.

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė neigia iš pradžių bandžiusi įgyvendinti kolektyvinio imuniteto strategiją, tačiau apsigalvojusi, kai sulaukė perspėjimų, kad tai baigsis šimtais tūkstančių žmonių mirčių.

Italijos sveikatos apsaugos ministras praėjusį mėnesį tvirtino, kad B. Johnsonas savo ketinimus suformuoti kolektyvinį imunitetą atskleidė telefoninio pokalbio su Italijos premjeru Giuseppe Conti metu. Šis pokalbis įvyko kovo 13 d., likus kiek daugiau nei savaitei iki datos, kai Jungtinė Karalystė visoje šalyje įvedė ribojimus.

Tą pačią dieną Jungtinės Karalystės vyriausiasis mokslo patarėjas seras Patrickas Vallance‘as pasakė manantis, kad Jungtinė Karalystė pajėgs išvystyti kolektyvinį imunitetą.

Komentarai (7)