Kodėl žmonės yra linkę atsitrenkti į pavienes kliūtis, kurių taip stengiasi išvengti? Štai koks keistas taikinio fiksacijos fenomenas ir kaip jo išvengti (4)
Pjaunate veją. Lėtai stumdami žoliapjovę žiūrite į kiek tolėliau augančias mamos gėles. Žinoma, šiuos augalus reikia palikti ramybėje, tačiau žolę aplink juos turite patrumpinti. Ir taip stebite tas gėles tol, kol jos vis tiek krenta po žoliapjovės ašmenimis. Kaip tai nutiko? Tai net nėra taip keista - mokslininkai šį fenomeną vadina taikinio fiksacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžių galima sugalvoti ir daugiau. Vairuotojai gerai žino gatves, kuriose asfaltas yra tarsi minų laukas, žadantis brangių ratlankių pabaigą. Tačiau jei labai stebėsi kurią nors pavojingą duobę, tikėdamasis, kad tokia koncentracija padės jos išvengti, tikriausiai į ją ir įvažiuosi. Golfo žaidėjai žino, kad reikia žinoti, kur jų kelyje auga medis, bet negalima į jį susikoncentruoti. Net mėtydami kamuolį į krepšį tikriausiai pagalvojate apie šalia gulinčius telefonus ar sėdinčią merginą, kuriuos būtina apsaugoti. Bet tik susikoncentravę į tikrąjį taikinį sumažinsite nesėkmės riziką.
Kodėl tai nutinka? Žmogaus protas yra sudėtinga mašina. Mes galime būti atsipalaidavę ir savo dėmesį skirti savo aplinkai. Kiekvienas aplinkos segmentas to dėmesio gaus mažiau, bet jo po truputį gaus visi. Viskas pasikeičia, kad atsipalaidavimą pakeičia koncentracija.
Dėmesį sutelkęs žmogus sąmoningai ignoruoja visus aplinkos segmentus, išskyrus tuos, kurie jį domina labiausiai. Kai skaitote knygą atsipalaidavę, girdite paukščius, telefono vibravimą, kaimyno rėkavimą, policijos sirenas, kaimyno išvežimą. Tačiau jei studijuojate ar tiesiog įsitraukiate į įtemptą knygos siužetą, aplinka tarsi nutyla, nes jūsų protas pereina į visai kitą režimą.
Taigi, kai judėdami susitelkiate į vieną objektą, visa aplinka jūsų sąmonėje tarsi išblunka. Ne, jūs netampate aklas. Tiesiog jūsų smegenys nuprendžia, kad išsirinkote jus labiausiai dominantį objektą ir visa kita nėra taip svarbu. Taigi, kadangi jūs natūraliai nenorite lįsti į aplinką, kurios gerai nematote ar nesuvokiate, esate linkęs judėti tuo aplinkos segmentu, kuriam skiriate didžiausią savo dėmesį. Būtent dėl to žmonės ir nustemba, kai susiduria su vieninteliu objektu, kurio bandė išvengti. Tačiau tam tikra prasme jūsų smegenys tiesiog nematė jokio kito kelio, nes pasaulis, kuriam neskiriate dėmesio, jūsų sąmonėje tiesiog nėra toks ryškus - jis beveik neegzistuoja ir jūsų smegenys renkasi judėti saugesniu, ryškesniu keliu.
Kad ir koks keistas būtų šis fenomenas, jis yra lengvai išvengiamas. Tai - jūsų sąmonės bruožas, o savo sąmonę galite keisti sąmoningais sprendimais. Negalima koncentruotis į kliūtis - dėmesį reikia sutelkti į jų išvengimo būdus. Tai - žolė aplink mamos gėles, golfo laukas į dešinę (ar kairę) nuo medžio, kamuolio trajektorija link krepšio. Be to, visada sveika skirti didesnį dėmesį sąmoningam aplinkos suvokimui. Išsitreniruokite save žinoti, kas yra už jūsų, kaip atrodo kambarys, į kurį ką tik įėjote. Tai leis jūsų smegenims surasti geresnius kelius aplink kliūtis, net jei vėliau vėl susikoncentruosite tik į jas.