Kodėl žmonės yra linkę atsitrenkti į pavienes kliūtis, kurių taip stengiasi išvengti? Štai koks keistas taikinio fiksacijos fenomenas ir kaip jo išvengti

Jau kelis metus po įvairių Youtube vaizdelių ar realios patirties galvodavau kodėl arti kelių ir automobilių laukinių žvėrių savisaugos instinktas ima veikti kažkaip atvirkščiai. Kelias tuščias, bet žvėrys nuo mažos katės iki didžiulio briedžio kažkodėl privalo kelią kirsti beveik lįsdami po ratais. Susidūrimo lyg ir vengia, stengiasi perbėgti kuo greičiau, bet būtinai - paskutinę akimirką. Taip kad manyčiau, čia kažkas panašaus į tai ką rašo straipsnis ir tai ne tik žmonių problema

As visa tai tiesiog priskirciau atsitiktinumui. Nors tas stulpas, stovi tokioje vietoje, kad atrodo, jog ji pastebi visi, zmonems einant pro ji (didejant bandymu skaiciui) vistiek pritrauks viena ar kita kakta.

motociklo instruktoriai ne kartą yra akcentavę, kad važiuoji ten kur žiūri. Jeigi iššoka kliūtis ant kelio reikia žiūrėti ir tarpą, žiūrėdamas į kliūtį į ją ir įvažiuosi. Tas pats su snieglente ir t.t.

- Įdomu, o kaip dėl futbolo: a) vieni sugeba atspėti kur judės priešininkas ir kaip jį reikia apgauti, o kitiems tai tiessiog neįmanoma misija; b) arba jeigu susikoncentruosi į kamuolį, susiaurėja aplinkos matymas ir tu nematai aikštelės. Panašiai yra sakoma, kad gyvatės akys yra labai ryškios ir taip sukencentruoja aukos žvilgsnį kad auka tiesiog sustingsta, va tuomet ir gyvatė kerta. Sakoma jog niekada nežiūrėk gyvatei į akis, kad gebėtum išvengti jos puolimo. - Tad į ką koncentruojasi profesionalūs futbolininkai? Kaip jie mato aplinką?