Mokslininkai sudarinėja vis pilnėjantį sintetinių chemikalų, vadinamų endokrininės sistemos ardytojais, sąrašą. Šie chemikalai pamažu išplito mūsų vandenyje, ore, maiste ir kraujyje, o jų poveikis siejamas su keletu nerimą keliančių negalavimų.

Net mažos šių „amžinųjų chemikalų“, kurie aplinkoje suyra labai lėtai, dozės gali padaryti ilgalaikę žalą sveikatai, rašoma sciencealert.com.

Tikėtina, kad kai kurie buitiniai chemikalai, esantys maisto produktų, pakuočių, kosmetikos gaminių, ūkinių prekių, ploviklių, elektronikos prietaisų ir pesticidų sudėtyje (net tie, kurie buvo uždrausti arba beveik nebenaudojami), keičia hormonus išskiriančių ir kaupiančių liaukų funkcionavimą ir įvairiais būdais veikia mūsų organizmą bei smegenis.

2015 m. Endokrininės sistemos ligų draugijos pasamdyta ekspertų grupė nustatė 15 endokrininę sistemą ardančių chemikalų, kurie siejami su sveikatos problemomis (bet nebūtinai yra pagrindinė jų priežastis, nes šį faktą labai sunku nustatyti). 2017-aisiais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) nurodė 45 žinomus chemikalus, galinčius pakenkti hormonų gamybai ir veikimui.

Neseniai mokslininkų komanda, kurią sudaro Niujorko universiteto Medicinos fakulteto, Niujorko universiteto, Duke’o universiteto ir kitų mokslo įstaigų darbuotojai, žurnale „The Lancet Diabetes & Endocrinology“ paskelbė du svarbius mokslinius darbus apie endokrininę sistemą ardančius chemikalus.

Komandos tikslas – „papildyti ankstesnius darbus, nustačius naujas nerimą keliančias chemikalų poveikio sąsajas su negalavimais, ypač kalbant apie chemikalus, kurie nebuvo plačiai ištirti prieš kelerius metus, pavyzdžiui, perfluoralkilai ir polifluoralkilai bei polibromuoti difenilo eteriai“.

Jų atlikta preliminarių tyrimų analizė atskleidė, kad yra stiprus ryšis tarp perfluoralkilų ir polifluoralkilų bei antsvorio, diabeto, mažiau sveriančių naujagimių, prastesnės spermos kokybės, policistinių kiaušidžių sindromo, endometriozės ir krūties vėžio.

Ryšys tarp polibromuotų difenilo eterių, kurie dažnai naudojami kaip antipirenai, ir sveikatos problemų nėra toks akivaizdus kaip perfluoralkilų ir polifluoralkilų atveju, tačiau mokslininkai visgi rado įrodymų, kad polibromuoti difenilo eteriai gali būti susiję su prastesne spermos kokybe, policistinių kiaušidžių sindromu, nutukimu vaikystėje, didesniu gliukozės netoleravimu ir mažesniu berniukų anogenitaliniu atstumu.

Be to, autoriai teigia, kad buvo rasta daugiau įrodymų, jog nėštumo metu patirtas bisfenolių, organofosfatinių pesticidų ir antipirenų poveikis gali būti susijęs su kognityvinėmis problemomis, tokiomis kaip dėmesio stokos sindromas, tačiau reikia atlikti daugiau tyrimų, norint patvirtinti šią hipotezę.

Būtina pabrėžti, kad šiuo metu dauguma minėtųjų chemikalų tyrimų yra pradiniame etape, be to, nemažai studijų buvo atlikta naudojant gyvūnų modelius. Tiesa, dabartinė analizė apima ir keletą tyrimų su žmonėmis.

Nemažai gautų rezultatų – gana nevienareikšmiai. Pavyzdžiui, nors yra keletas vertų dėmesio tyrimų apie endiometriozę ir endokrininę sistemą ardančius chemikalus, jų metu gauti rezultatai prieštarauja vieni kitiems. Panašios problemos būdingos ir tyrimui apie vyrų spermą, be to, sunku nustatyti tiesioginę priežastį.

Kita vertus, endokrinologų nerimas dėl minėtųjų chemikalų auga ne vieną dešimtmetį, ir pamažu atliekami vis aktualesni tyrimai.

„Peržiūrėję šimtus išspausdintų mokslo darbų, pabrėžėme, su kiek daug iššūkių susiduriama norint išnarplioti įmantrius ryšius tarp endokrininę sistemą ardančių chemikalų ir įvairių ligų bei negalavimų“, – rašo tyrėjų komanda.

Mokslininkai tvirtina, kad dabar yra pakankamai įrodymų norint imtis prevencinių veiksmų, bent jau iki tol, kol įsitikinsime, jog šie chemikalai iš tikrųjų yra saugūs.

„Nors reikia atlikti sisteminį ryšio tarp chemikalų ir sveikatos sutrikimų vertinimą, gausėjantys įrodymai pateisina skubius veiksmus, skirtus sumažinti endokrininę sistemą ardančių chemikalų poveikį“, – samprotauja autoriai.

Tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad jų apžvalga sustiprina įrodymus dėl pirmiau nurodytų endokrininę sistemą ardančių chemikalų poveikio ir išplečia įrodymus dėl kitų, anksčiau netirtų chemikalų daromos žalos. Jie sako, jog endokrininę sistemą ardančių chemikalų reguliavimas turėtų būti vienas iš JTO Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų.

Jungtinių Amerikos Valstijų Aplinkos apsaugos agentūra (APA) apie perfluoralkilų ir polifluoralkilų daromą tikėtiną neigiamą poveikį sveikatai pirmą kartą buvo įspėta 2001 m. Nuo tada šių chemikalų buvo rasta praktiškai visų amerikiečių kraujyje.

Nors APA pateikė potencialiai pavojingų chemikalų saugios koncentracijos ribines reikšmes, agentūra negali priversti jų paisyti. Beje, kai kurie mokslininkai mano, kad dozės dydis yra nesvarbus. Žinoma, negalima skubėti daryti išvadų, ypač atsižvelgiant į tai, jog pilna klaidinančios informacijos apie neva nesaugų vandenį iš čiaupo ir panašiai. Toli gražu ne visi teiginiai, kad „chemikalai yra blogi“, yra teisingi.

Kad ir kaip ten būtų, mokslininkų diskusijos apie galimą šių junginių poveikį darosi vis energingesnės, o radikaliausi prieštaravimai visuomet atkeliauja iš šaltinių, turinčių finansinių interesų įvairiose įmonėse, kurios naudoja šiuos chemikalus.

„Pastarųjų penkerių metų tyrimai endokrininę sistemą ardančių chemikalų srityje padėjo sutelkti dėmesį į žmonių sveikatai gresiantį didelį pavojų, – rašo komanda. – Nors individualūs asmenys gali imtis veiksmų poveikiui sumažinti, geriausias būdas pagerinti populiacijos gyvenimo kokybę – reguliuoti chemikalų naudojimą.“

Komentarai ()