Pavasarį viso pasaulio epidemiologai stengėsi prognozuoti, kaip atrodys SARS-CoV-2 viruso sukeltos pandemijos ateitis. Daugelis jų priėjo išvados, kad koronavirusas, panašiai, kaip sezoninis gripas, vasarą atslūgs, o rudeniop užplūs antroji banga. Tačiau dabar svarstoma, kad ši „bangų“ idėja visgi nebuvo teisinga, rašo „Science Alert“.

„Nėra jokių įrodymų, kad bus koks nors atvejų registravimo atoslūgis, nebus tarpo tarp bangų. Pandemija tiesiog degs kaip miško gaisras, ieškantis naujo kuro – žmonių“, – leidiniui „Business Insider“ teigė epidemiologas Michaelas Osterholmas.

M.Osterholmas buvo vienas iš balandžio mėnesį išplatintos ataskaitos autorių. Šioje ataskaitoje buvo numatyta, kaip turėtų atrodyti antroji rudeninė banga. Tuomet toks scenarijus buvo identifikuotas kaip labiausiai tikėtinas iš trijų.

„Bet dabar matome, kad bangų nėra“, – sakė ekspertas.

Vietoj daugelio bangų, anot Pasaulio sveikatos organizacijos atstovės spaudai Margaret Harris, pandemija veikiausiai bus „viena didžiulė banga“.

M.Osterholmas yra JAV Užkrečiamųjų ligų tyrimų ir politikos centro (CIDRAP, Centre for Infectious Disease Research and Policy) direktorius. Balandžio mėnesio pateiktoje ataskaitoje apibūdinta pandemijos eiga daugiausiai buvo pagrįsta ankstesnių pandemijų – 1918 Ispaniškojo gripo ir 2009 H1N1 gripo – pandemijų patirtimi.

Pagal kitą toje pačioje ataskaitoje nurodytą scenarijų, pirmoji COVID-19 infekcijų banga turėjo būti didžiulė, o paskui ją visą vasarą turėjo sekti mažesnių pakilimų ir nusileidimų ciklas. Trečiasis scenarijus numatė „lėtą degimą“ – nuolatinį, bet neintensyvų naujų atvejų atsiradimą po pavasarinio infekcijų piko.

Tačiau realybė nesutapo nė su vienu iš šių scenarijų.

„Balandį vis dar svarstėme, ar tai bus pandemija, kuomet matysime tikras bangas, smarkius atvejų registravimo pagausėjimus, tuomet atvejų atoslūgį, o po jo – antrą bangą, kuri turėjo būti didesnė dėl priežasčių, kurios nuo žmonių elgesio visiškai nepriklauso – istoriškai su kitomis gripo pandemijomis taip ir nutikdavo“, – aiškino M.Osterholmas.

Anot epidemiologo, vietoj bangų prognozės susiduriama su „vieno ilgalaikio gaisro“ realybe: esame pačiame viduryje „greito degimo“ scenarijaus, pagal kurį naujų atvejų pakilimai ir atoslūgiai skirtingose vietose būna skirtingu metu.

Naujasis koronavirusas dar nėra sezoninis

Virusinės viršutinių kvėpavimo takų ligos, tokios kaip gripas, yra sezoninės, nes vėsesnė temperatūra padeda sukietinti gelio pavidalo apvalkalą, kuris supa virusą. Stipresnis apvalkalas užtikrina, kad virusas sugebės išgyventi ilgiau – pakankamai ilgai, kad nuo vieno sergančiojo patektų į kitą organizmą. Šiltesnėje temperatūroje viruso apvalkalas išdžiūva greičiau ir virusas žūva lengviau.

Naujasis koronavirusas, panašiai kaip ir gripas, plinta lašeliniu būdu – per lašelius, kuriuos užsikrėtę asmenys į aplinką paskleidžia kosėdami, čiaudėdami ar net kalbėdami. Abu virusai iš žmogaus žmogui gali būti perduodami net tada, kai užkrėstiesiems nepasireiškia jokie simptomai.

Dėl tokio panašumo mokslininkai nusprendė, kad ankstesniųjų gripo pandemijų plitimas turėtų būti pakankamai patikimas ankstyvojo palyginimo modelis – ypač kalbant apie 1918 m. Ispaniškojo gripo pandemiją, kuomet sirgo net 500 mln. žmonių visame pasaulyje. Bet dabar jau žinoma, kad naujasis koronavirusas, skirtingai nei jo giminaičiai, nėra sezoninis. „Žmonės vis dar galvoja apie sezoniškumą. Bet mes turėtume suvokti, jog tai yra naujas virusas. Nors tai ir yra viršutinių kvėpavimo takų virusas, nors anksčiau sezoniškumas viršutinių kvėpavimo takų virusams buvo būdingas,šis virusas elgiasi kitaip“, – praėjusią savaitę sakė M.Harris.

Anot Prinstono aplinkos apsaugos instituto (JAV) mokslininkės Rachel Baker, yra priežastis, dėl kurios naujasis koronavirusas nereaguoja į sezonų kaitą. „Esame pandemijos pradžioje, kuomet naujas virusas tik pradeda plisti populiacijoje, kuri su juo yra visai nesusipažinusi. Todėl dabar pagrindinis jo plitimo variklis yra bandos imuniteto trūkumas, ir iš pradžių klimatas nėra labai svarbus“, – teigė mokslininkė.

Paskutinis jos šia tema atliktas mokslinis darbas, publikuotas dar gegužės mėnesį, parodė, kad šiltas oras viruso plitimą gali pristabdyti tik tada, kai reikšminga populiacijos dalis įgyja atsparumą infekcijai.

Visgi, ano R.Baker, dar išlieka tikimybė, kad koronavirusas „įvažiuos į klasikinio sezoniškumo vėžes, su piku, stebimu žiemos mėnesiais“ – maždaug po dvejų ar trejų metų, kai bus sukurta ir išplatinta vakcina.

Komentarai ()