Viename naujame pastate pietiniame Pekino pakraštyje, kambaryje tarp baltų sterilių sienų du darbuotojai, dėvintys kaukes ir gumines pirštines, susikaupę pipetėmis lašina skaidrų bespalvį skystį į mažus buteliukus.

Kai kuriuose kituose šio pastato kambariuose vis dar vyksta interjero įrengimo darbai. Lauke statybinės mašinos dar vis kasinėja žemę.

20 000 kvadratinių metrų gamybos patalpos pastaraisiais mėnesiais buvo pastatytos specialiai skiepų nuo COVID-19 gamybai – skiepų, kuriuos sukūrė Kinijos farmacijos kompanija „Sinovac Biotech“.

„CoronaVac“ – „Sinovac“ kuriamas kandidatas į skiepus – demonstruoja Kinijos pastangas tapti lyderiais kuriant skiepus nuo naujojo koronaviruso ir siekį parodyti savo mokslinį meistriškumą šioje srityje, rašo CNN.

Viso pasaulio mokslininkai stengiasi rasti būdą, kaip sustabdyti virusą, kuris užkrėtė jau daugiau nei 24 milijonus žmonių ir nusinešė daugiau nei 800 000 gyvybių. Trečios fazės klinikinius tyrimus – paskutinį skiepų saugumo ir veiksmingumo bandymų žingsnį, po kurio jau beliktų tik kreiptis į reguliatorius – jau yra pasiekę šeši skirtingi galimi skiepai. Ir trys iš jų yra sukurti kinų.

„CoronaVac“ paskutiniojo etapo bandymai vykdomi Brazilijoje ir Indonezijoje – ir bandymuose dalyvauja maždaug 11 000 savanorių.

„Jei viskas klostysis gerai, tikimės, kad maždaug metų pabaigoje sulauksime tam tikrų rezultatų“, – sako Kinijos sostinės Daxingo rajone esančios „CoronaVac“ gamyklos „Sinovac“ investicijų direktorė Helena Yang.

„Nasdaq“ biržoje listinguojama biotechnologijų įmonė skiepus pradėjo kurti sausio pabaigoje, praėjus mažiau nei savaitei po to, kai Uhanas – pradinis Kinijos koronaviruso protrūkio epicentras – užsidarė į karantiną. Gamyklos statyba buvo pradėta kovą, ir H.Yang sako, kad šiame pastate per metus bus pagaminama 300 milijonų skiepų dozių – žinoma, jei kuriamus skiepus patvirtins Kinijos nacionalinė medicinos produktų administracija.

„CaronaVac“ veikia senamadišku metodu – kad paskatintų organizmą susiformuoti imunitetą, naudoja dezaktyvuotą virusą. Virusas auginamas kontroliuojamomis sąlygomis ir chemiškai nužudomas, todėl sušvirkštas į organizmą jis nebegali daugintis. Šis metodas nuo seno yra veiksmingas ir kitų virusų atvejais, jis vis dar naudojamas gaminant skiepus nuo poliomielito bei gripo – o taip pat ir nuo pasiutligės.

„Sinovac“ atstovai sako, kad bendrovė pasirinko tokią skiepų kūrimo metodologiją, nes geriausiai ją žino ir moka.

Tuo tarpu JAV eina kitu keliu: skiepus kuria naudodami genetinę viruso medžiagą. Šios rūšies skiepai pagaminami greičiau, nes nereikia auginti viruso kultūrų – tačiau mažiau žinoma, kokią genetinę viruso medžiagą reikia pasirinkti ir replikuoti, kad būtų sukeltas stiprus imuninis atsakas.

H.Yang sako, kad norėdama pagreitinti ikiklinikinį procesą – kai tyrėjai kuria skiepų kandidatą ir bando jį su gyvūnais – bendrovė paraleliai atliko kelis tyrimus, kad galėtų pasirinkti geriausiąjį rezultatą.

Gegužę „Sinovac“ žurnale „Science“ paskelbė bandymų su gyvūnais rezultatus – kuriuose nustatyta, kad kompanijos kuriami skiepai sukėlė veiksmingus antikūnus pelėms ir žiurkėms, o taip pat primatams – pavyzdžiui, beždžionėms rezusams (makakoms). Po mėnesio bendrovė pranešė, kad jos antrosios fazės tyrimu, kuriame dalyvavo 600 savanorių, buvo nustatyta, kad po 14 dienų nuo skiepijimo žmogaus organizmas pagamina antikūnus.

Tačiau trečios fazės tyrimai reikalauja daugiau laiko ir tūkstančių bandytojų.

Birželį Kinija praktiškai suvaldė viruso plitimą savo šalyje, ir kovojo tik su nedideliais, atsitiktiniais protrūkiais. Iki šio trečiadienio Kinijoje buvo registruoti 84 996 COVID-19 atvejai, kai nuo birželio pradžios buvo užregistruota mažiau nei 2000 naujų infekcijų – bet daugiau nei trečdalis jų buvo įvežtinės, praneša šalies Nacionalinė sveikatos komisija.

H.Yang pasakoja, kad nedidelis skaičius naujų koronaviruso atvejų Kinijoje neatitiko būtinų trečios fazės tyrimo sąlygų, todėl „Sinovac“ perkėlė tyrimus į Braziliją, kuri pagal COVID-19 infekcijų skaičių užima antrąją vietą pasaulyje – čia užregistruota daugiau nei 3,6 mln. atvejų.

Bendradarbiaujant su San Paulo Butantano institutu, liepos pabaigoje buvo pradėtas trečios fazės tyrimas, kuriame dalyvauja 9 000 savanorių – ir visi jie yra sveikatos priežiūros specialistai, kurie dirbo su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais, tačiau patys išliko neužsikrėtę.

Už tai Brazilijai buvo pažadėta 120 milijonų skiepų dozių – jei testai parodys šį kandidatą į skiepus esantį veiksmingą.

Tyrimai tebevyksta, tačiau Butantano instituto prezidentas Dimas Covas sako, kad preliminarūs trečiadienio duomenys rodo, jog 97 proc. žmonių po dviejų „CoronaVac“ dozių įgyja imunitetą – kas, jo teigimu, yra „esminis dalykas siekiant nutraukti infekcijos perdavimo grandinę“.

D.Covas jau anksčiau šį mėnesį teigė, kad duomenys apie skiepų efektyvumą galėtų būti prieinami jau spalio mėnesį – ir galbūt per keletą mėnesių būtų galima pradėti oficialų patvirtinimo procesą. Jis tikisi, kad skiepai Brazilijos visuomenei taps prieinamais jau sausį.

„Esu labai optimistiškai nusiteikęs. Manau, kad tai logiškas laikotarpis, atsižvelgiant į ligšiolinius rezultatus“, – sakė jis per viešą posėdį Brazilijos parlamento rūmuose.

Šį mėnesį „Sinovac“ taip pat pradėjo kitą trečios fazės tyrimą Indonezijoje, kuriame dalyvauja 1620 savanorių. Indonezijos valstybinė įmonė „Bio Farma“ penktadienio pranešime teigė, kad pasirašė preliminarų susitarimą su „Sinovac“ dėl 50 mln. skiepų dozių pirkimo 2021 m. lapkričio – kovo mėnesiais, užtikrinant prioritetinę prieigą iki kitų metų pabaigos.

Kilus pasaulinėms lenktynėms dėl skiepų, H.Yang nesureikšmina konkurencijos tarp biotechnologijų kompanijų – ji sako, kad paklausa yra per didelė, kad ją galėtų užpildyti vienintelė kompanija. Tikroji konkurencinė kova, pasak H.Yang, vyksta su virusu.

Kitus du Kinijos skiepus, kurie taip pat jau pasiekė trečios fazės tyrimus, kuria valstybinė įmonė „Sinopharm“ – o Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ Jungtinėje Karalystėje kuriami skiepai pasiekė šį etapą kartu su dviem kandidatais iš JAV: kuriamais farmacijos milžinės „Pfizer“ bendradarbiaujant su vokiečių kompanija „BioNTech“ ir „Moderna“ kūriniu.

Šiuo metu Kinijoje skiepus nuo COVID-19 iš viso kuria 13 šios šalies bendrovių. Iš jų devyni kandidatai į skiepus yra jau bandomi su žmonėmis – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.

Honkongo universiteto medicinos mokyklos užkrečiamųjų ligų specialistas Ivanas Hungas teigia, kad skiepijimas yra nepaprastai svarbus tokiose šalyse kaip Kinija, kur griežtos priemonės padėjo išlaikyti žemą infekuotų žmonių procentą populiacijoje.

„Bendras imunitetas yra labai žemas. Taigi šiose vietose neabejotinu keliu tampa skiepai“, – sako jis.

Geopolitinės kovos

JAV nacionalinio saugumo pareigūnai yra perspėję apie įtariamus Kinijos vyriausybės bandymus pavogti koronaviruso tyrimų duomenis iš Amerikos institucijų. Liepos mėnesį JAV prokurorai pateikė kaltinimus dviem Kinijos piliečiams, kaltinamiems Kinijos vyriausybės nurodymu mėginus pavogti COVID-19 skiepų tyrimų duomenis.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas ne kartą ragino Kinijos mokslininkus paspartinti koronaviruso skiepų tyrimus ir plėtrą. Buvęs aukščiausias šalies rinkos reguliuotojas Xiao Yaqingas praėjusį mėnesį sakė farmacijos kompanijoms koronaviruso skiepų kūrimą traktuojantis kaip „svarbią politinę užduotį“.

Nuo tada Xiao buvo paskirtas pramonės ir informacinių technologijų ministru.

Saugi ir veiksminga koronaviruso vakcina ne tik gelbėtų gyvybes, suteiktų mokslinį prestižą ir suteiktų galimybę atsigauti ekonomikai, bet ir galėtų turėti reikšmingų geopolitinių padarinių, teigia CNN.

Kinijos vyriausybė yra sulaukusi aštrios kritikos – ypač JAV – dėl jos pradinio kovos su koronaviruso protrūkiu etapo. Vėliau sekusi „kaukių diplomatija“ – pastangos gabenti medicinos reikmenis į šalis, kurios kovojo su COVID-19 – sukėlė įtarimą, kad Kinija bando pakeisti visą koronaviruso naratyvą.

Laimėdama skiepų kūrimo lenktynes, Kinija įgautų galimybę sustiprinti savo pozicijas pasaulyje ir tapti kovos su pandemija lydere.

Praėjusį mėnesį Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte teigė, kad jis kreipėsi į Xi Jinpingą, jog šis suteiktų galimybę šiai Pietryčių Azijos šaliai gauti kiniškus skiepus nuo koronaviruso prioritetine tvarka.

Šalių, kurioms suteikta tokia prieiga, skaičius sparčiai auga. Be Brazilijos ir Indonezijos, kurioms iš anksto suteikta prieiga iš „Sinovac“ kuriamų skiepų, tokiame sąraše yra ir Pakistanas – vienas iš artimiausių Kinijos sąjungininkų – kuris gaus ankstyvas vakcinų dozes iš „Sinopharm“, jei trečios fazės tyrimai bus sėkmingi.

O per birželį vykusį nuotolinį susitikimą su Afrikos lyderiais Xi Jinpingas pažadėjo, kad „kai Kinijoje bus baigti kurti ir platinti skiepai nuo COVID-19, Afrikos šalys bus vienos pirmųjų, kurios juos gaus“.

Tuo tarpu šį mėnesį Kinijos ambasadorius Afganistane Wang Yu leidiniui „Afghanistan Times“ sakė, kad „kai Kinijos skiepai bus sėkmingai sukurti ir pagaminti, mūsų prioritetas bus apsvarstyti vakcinos tiekimą Afganistano žmonėms“.

O pirmadienį Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiangas pareiškė, kad Pekinas taip pat suteiks prioritetinę prieigą Kambodžai, Mianmarui, Laosui, Tailandui ir Vietnamui.

Kinijos ribose šalies valdžios institucijos išleido koronaviruso skiepus, skirtus „skubiam naudojimui“, dar prieš baigiant paskutinio etapo tyrimus.

Praėjusį savaitgalį aukštas Nacionalinė sveikatos komisijos pareigūnas atskleidė, kad Kinija nuo liepos mėnesio eksperimentine vakcina skiepija žmones, dirbančius aukštos rizikos srityse – pavyzdžiui „pirmosios linijos“ medikus ir pasienio pareigūnus.

„Sinopharm“ sukurti skiepai vis dar yra trečiosios fazės tyrimuose ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Peru, Maroke bei Argentinoje.

Tačiau pirmadienį aukščiausias JAV užkrečiamųjų ligų ekspertas dr. Anthony Fauci perspėjo dėl pavojaus suteikiant leidimą naudoti ankstyvuosius skiepus – paaiškindamas, kad toks žingsnis gali pakenkti pastangoms kurti kitus skiepus.

„Vienas iš galimų pavojų, jei per anksti pradėsime naudoti ankstyvuosius skiepus, yra tai, kad kitiems skiepų kūrėjams gali būti sunku ar net išvis neįmanoma prisikviesti žmones į kitų skiepų bandymus“, – sakė jis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()