Honkongo tyrėjai teigia įsitikinę, kad žmogus gali du kartus užsikrėsti COVID-19.

Socialiniuose tinkluose būta pavienių įrašų asmenų, kurie teigė du kartus užsikrėtę koronavirusu, informuoja webmd.com. Tačiau mokslininkai skeptiškai vertindavo tokią tikimybę ir pabrėždavo – nėra įrodymų, kad taip gali nutikti.

Naujų įrodymų paaiškėjo po atvejo su 33 m. Honkongo gyventoju. Jis pirmą kartą užsikrėtė koronavirusu kovą. Vyrui atliko tyrimą dėl koronaviruso, nes jis skundėsi kosuliu, gerklės ir tris dienas nepaliaujančiu galvos skausmu, pakilusia temperatūra. Pacientas gulėjo ligoninėje, kol vidury balandžio du kartus atliktas tyrimas nuo viruso abu kartus pasirodė neigiamas.

Rugpjūčio 15 d. šis vyras grįžo iš kelionių po Ispaniją ir Jungtinę Karalystę – šalių, kuriose pastaruoju metu padaugėjo COVID-19 atvejų. Oro uoste jam atliko seilių tyrimą nuo koronaviruso. Testas buvo teigiamas, nors šį kartą vyriškis nejautė jokių simptomų. Jį išvežė į ligoninę ir ėmė stebėti. Laikui bėgant, jo kūne viruso krūvis sumažėjo, tai rodo, kad jo imuninė sistema pati kovojo su virusu.

Šis atvejis išskirtinis tuo, kad abu kartus vyrą hospitalizavus, medikai užfiksavo viruso, kuriuo jis buvo užsikrėtęs, genomą. Pirmu ir antru kartu viruso genomai šie tiek skyrėsi, kas rodo, kad virusas mutavo arba pasikeitė per keturis mėnesius, praėjus nuo pirmojo užsikrėtimo. Taip pat tai įrodo, kad žmogus gali du kartus užsikrėsti koronavirusu.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai praėjusią savaitę vykusioje trumpoje spaudos konferencijoje paminėjo šį atvejį.

„Šis infekcijos atvejis rodo, kad vystosi žmonių imuninė reakcija. Tik iki galo neaišku, kiek stipri ši imuninė reakcija ir kiek laiko ji trunka“, – teigė PSO infekcinių ligų epidemiologė PSO Ženevoje (Šveicarija).

Vyriškio iš Honkongo atvejo tyrimas rengiamas publikacijai žurnale „Clinical Infectious Diseases“.

Ekspertų teigimu, šis atvejis neturėtų kelti panikos, tiesiog tai – svarus argumentas, kad būtina vystyti visuotinį imunitetą ir dėti pastangas, kuriant vakciną ir gydymą.

„Dviejų skirtingų virusų seka ir atskyrimas – gana akivaizdus įrodymas, kad infekcija galima užsikrėsti pakartotinai, – sakė Mayo klinikos Ročesteryje (Minesotos valstija, JAV) vakcinos kūrimo ir imunologijos ekspertas, gydytojas Gregory‘s Polandas. – Tik neaišku, ar dažnai taip nutinka.“

Reikalingi išsamesni tyrimai, norint nustatyti, ar tai – pavienis retas atvejis, ar taip nutinka dažnai.

Virusų mutavimas

Pasak G. Polando, kol neturime daugiau duomenų, žmonės neturėtų jaudintis, kad gali du kartus užsikrėsti COVID-19.

Taip nutinka ir su kitais virusais – tais, kurie sukelia paprasčiausią peršalimą. Šie koronavirusai kasmet šiek tiek pakinta, nes cirkuliuoja po visą pasaulį – tai sudaro jiems sąlygas plisti ir dėl to jie padaro daugiau žalos.

Taip nutinka ir su sezoniniu gripu. Būtent dėl šios priežasties žmonės turi kasmet skiepytis nuo gripo, o gripo vakcina irgi kasmet šiek tiek keičiama, siekiant prisitaikyti prie nuolat kintančio gripo viruso.

„Gaminame vakcinas nuo gripo 80 metų. Šiuo metu vykdomi klinikiniai tyrimai, kuriant naujas, efektyvesnes vakcinas nuo gripo“, – pabrėžė G. Polandas.

Yra ir daugiau įrodymų, kad COVID-19 sukeliantis virusas gali keistis.

Neseniai Rockefellerio universiteto Niujorke Howardo Hugheso medicinos centro tyrėjai pakartotinai užkrėtė pagrindine SARS-CoV-2 viruso dalimi, vienu iš pagrindinių baltymų, žmogaus ląsteles.

Mokslininkai matė, kaip kiekviena nauja viruso karta užkrėsdavo naują ląstelių grupę. Laikui bėgant, kai virusas pats save nukopijavo, kai kurios kopijos pakeitė savo genus, kad jie išliktų, mokslininkams suleidus neutralizuojančių antikūnų. Šie antikūnai – viena iš pagrindinių kovos priemonių, su kuria imuninė sistema atpažįsta ir sunaikina virusą.

Šio tyrimo dar neperžvelgė nepriklausomi ekspertai, tačiau jo autoriai įsitikinę – jų duomenys rodo, kad virusas gali keistis, siekdamas apsisaugoti nuo imuninės sistemos. Kaip rašyta tyrėjų apžvalgoje liepą, tai reiškia, kad įmanoma užsikrėsti pakartotinai, ypač tiems žmonėms, kurių imuninė sistema silpnai reagavo į virusą, pirmą kartą juo užsikrėtus.

Pozityvi žinia

Regis, taip nutiko minėtam vyrui iš Honkongo. Gydytojai atliko jam kraujo tyrimą, ieškodami viruso antikūnų, tačiau jų nerado. Taigi, arba vyro imuninė sistema pirmą kartą vangiai reagavo į virusą, arba po pirmos infekcijos atsiradę antikūnai laikui bėgant išnyko. Tiesa, antros infekcijos metu vyro organizme greitai atsirado antikūnų, kas rodo, kad antroji infekcija tarsi paskatino jo imuninę sistemą suaktyvėti. Veikiausiai dėl šios priežasties antrą kartą nebuvo ir jokių simptomų.

G. Polando teigimu, tai – optimistiškai nuteikianti žinia. Tai rodo, kad mūsų organizmas gali stiprėti, kovodamas su COVID-19 virusu, o prasirgus vieną kartą, antrą kartą tikėtina švelnesnė forma.

Kita vertus, faktas, kad virusas gali greitai pasikeisti, skatina dėti pastangas ir sukurti efektyvią vakciną.

„Manau, galimos išvados – kad teks skirti dozes, stimuliuojančias ankstesnes dozes. Tik neaišku, kiek dažnai“, – svarstė medikas. Viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai keičiasi virusas ir kiek dažnai realiame gyvenime užsikrečiama antrą kartą.

G. Polandas sako nustebęs, kad antrą kartą Honkongo gyventojas užsikrėtė po keturių su puse mėnesių. „Nenustebčiau, jei, tarkime, užsikrėčiau praėjusią žiemą, o antrą kartą užsikrėčiau šią žiemą“, – teigė jis.

Dėl to imuninės terapijos, kaip antai, gydymas sveikstančiųjų plazma ar monokoloniniais antikūnais, šiuo atveju tikriausiai nebus efektyvios dėl to, kad virusas keičiasi.

Sveikstančiųjų plazma yra koncentruotas kiekis antikūnų iš žmonių, kurie jau pasveiko nuo COVID-19 infekcijos. Kadangi virusas keičiasi, antikūnai plazmoje nepadės nuo būsimų infekcijų.

Vaistus gaminančios įmonės pasitelkia monokoloninius antikūnus, gydant vėžį ir kitas ligas. Laboratorijoje gaminami monokoloniniai antikūnai atkartoja natūralią organizmo gynybą nuo patogenų.

Kadangi virusas gali tapti atsparus natūraliam imunitetui, jis gali pasikeisti taip, kad laboratorijoje sukurtas gydymas jo nepaveiks.

Šiuo metu kuriant monokolininius antikūnus kovai su COVID-19, ruošiamasi galimiems viruso pasikeitimams – kuriami antikūnų kokteiliai, kurie turėtų sunaikinti virusą, prisitvirtindami prie skirtingų jo dalių. Šis būdas turėtų užkirsti kelią viruso atsparumui minėtiems gydymo būdams.

„Turime daug ko išmokti, – pabrėžė G. Polandas. Pasak jo, po atvejo su vyru iš Honkongo ir su turimomis žiniomis apie sezoninis koronavirusus, reikia skirti daugiau pastangų, aiškinantis, kaip dažnai vyksta pakartotinis užsikrėtimas.

Komentarai (1)