Alzheimerio ligos galima išvengti? Mokslininkai artėja prie atsakymo, ką reikia daryti ()
Senatvinė demencija -labai dažnas susirgimas. Dažniausiai jį sukelia Alzheimerio liga. Ją nulemia genetiniai ir gyvenimo būdo faktoriai, tačiau visas ligos pradžios mechanizmas mokslui dar nėra žinomas. Todėl Alzheimerio ligos prevencija ir gydymas vis dar yra sudėtingi, neišspręsti klausimai. Bet gal norėtumėte dabar žinoti, su kokia Alzheimerio ligos rizika susiduriate ir kaip ją sumažinti? Mokslininkai iš Kalifornijos universiteto Berklyje siūlo pažvelgti į krištolinį rutulį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau egzistuoja kraujo tyrimų, kuriuos mokslininkai bando kaip būsimos Alzheimerio ligos indikatorius. Tačiau jei turi trūkumų. Alzheimerio ligos riziką galima bandyti apskaičiuoti ir pagal rizikos faktorius, tačiau tai nėra labai tikslu. Svarbiausia, nei vienas iš šių metodų nesiūlo jokių išeičių, kaip tą riziką būtų galima sumažinti.
Beta amiloidų plokštelės, sergant Alzheimerio liga, tarsi užkemša greitkelius jūsų smegenyse - jie suardo ryšius tarp neuronų. Taip prastėja kognityviniai gebėjimai ir atmintis. Galiausiai žmogus nebepažįsta net savo artimųjų ir nebegali savimi pasirūpinti. Tačiau mūsų smegenys moka tuos beta amiloidus pašalinti - tai vyksta miegant.
Mokslininkai pakvietė 32 vyresnius žmones dalyvauti naujame įdomiame tyrime. 60-90 metų tyrimo dalyviai kelis kartus miegojo laboratorijoje po 8 valandas. Mokslininkai sekė jų smegenų aktyvumą, širdies ritmą, deguonies koncentraciją kraujyje ir kitus rodiklius. Tai padėjo užfiksuoti tyrimo dalyvių miego profilį. Vėliau kelis metus mokslininkai matavo beta amiloidų plokštelių susidarymą smegenyse ir gretino jį su šių žmonių miego režimu ir miego profiliu.
Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurių miegas yra labiau fragmentuotas, susiduria su didesne ankstyvos Alzheimerio ligos rizika. Jų smegenyse beta amiloidų plokštelės formavosi greičiau. Mokslininkai netgi galėjo pagal tyrimo dalyvių miego kokybę prognozuoti, kaip sparčiai bet amiloidų plokštelės rinksis šių žmonių smegenyse. Ir tai yra pakankamai svarbus atradimas.
Mokslininkai teigia, kad miego metu žmogaus smegenys tarsi apsivalo. Jos šalina toksinus, tvarko yrančius ryšius tarp neuronų. Tas apsitvarkymas įtraukia ir beta amiloidinių plokštelių atsikratymą.
Taigi, tikėtina, kad geresnis miegas padėtų sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Bent jau tokią hipotezę dabar užsirašė mokslininkai. Dabar jie ketina ją patikrinti - kitame tyrimo etape su didžiausia Alzheimerio ligos rizika susiduriantys žmonės bus gydomi įvairiais metodais, turinčiais pagerinti jų miego kokybę. Mokslininkai tikisi, kad geresnis miegas padės bent jau sulėtinti beta amiloidų kaupimąsi smegenyse. O kol kas mokslininkai gali patarti tik nenuvertinti miego svarbos jūsų smegenų sveikatai.