Karščiavimas, kaulų ir raumenų skausmai bendras nuovargis ar silpnumas – tokie ligos požymiai dažnai nurašomi gripui, o pastaruoju metu siejami ir su naująja COVID-19 infekcija. Tačiau išties dėl nemalonių pojūčių gali būti kalti ir mažyčiai voragyviai – erkės, platinančios tokią pavojingą ligą, kaip erkinis encefalitas.

Įsisiurbusią erkę pastebi tik apie pusė užsikrėtusiųjų

Kad erkė įsisiurbė, pastebėti galime net ne visada, nors visuomenės sveikatos specialistai ir primygtinai rekomenduoja grįžus iš gamtos kruopščiai apžiūrėti, ar nematyti šių voragyvių.

„Vos ne 50 procentų užsikrėtusių erkiniu encefalitu žmonių paprastai nepastebi įsisiurbusios erkės“, – pasakojo Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.

Tačiau, jeigu yra šiltasis metų laikotarpis, žmogus neseniai lankėsi gamtoje, turi sodybą ar gyvena prie miško ir nebuvo pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, minėtieji simptomai gali leisti medikams įtarti, kad žmogus susirgo erkių platinama liga. Tik profesorė įspėjo: nebandykite ligos sau diagnozuoti patys. Tam yra gydytojai.

Anot L. Jančorienės, ligos pradžioje, karščiavimo fazėje, erkinis encefalitas neturi jokių specifinių simptomų ir nesiskiria nuo kai kurių kitų ligų, kurioms būdingi panašūs požymiai. Erkinio encefalito gydytojai neįtartų nebent viduržiemį.

„Jeigu yra vidurys žiemos, kada storai prisnigta sniego, aišku, negalvojame apie erkinį encefalitą. Tačiau, jeigu tai yra vasara, ši liga labai tipiška. Jeigu žmogus yra nesiskiepijęs nuo erkinio encefalito, buvo gamtoje, o dar ir pats matė erkę, tai su erkiniu encefalitu gali diferencijuoti bet kokį karščiavimą, net ir, atrodytų, kylantį dėl danties pūlinio“, – kalbėjo profesorė.

Sezoniškumas yra labai svarbus, mat erkės nustoja būti aktyvios, kai paros temperatūra nukrenta žemiau 8 laipsnių.

Išskirtiniai požymiai pasireiškia per antrąją bangą

Taigi pirmoji erkinio encefalito banga prasideda be specifinių tik šiai ligai būdingų simptomų. Išskirtiniai požymiai pasireiškia tik prasidėjus antrajai bangai. Tada jų, pasak pašnekovės, nesupainiosi nei su gripu, nei su koronavirusine infekcija. Prasidėjus antrajai bangai, žmogui sutrinka orientacija laike ir vietoje, atsiranda vadinamoji židininė simptomatika, kai žmogus net negali pakelti rankos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nurodo, kad antrosios fazės metu, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, nustatomi struktūrinių baltymų kapsidės, membranos ir apvalkalo pažeidimo simptomai, atsiranda uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje.

Ligos forma gali būti įvairaus sunkumo – nuo lengvos iki sunkios. Iki 4 proc. užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu miršta, o maždaug trečdalis ne visiškai pasveiksta.

„Liekamieji reiškiniai yra įvairūs: nuo labai lengvų iki labai sunkių – nuo nerimo, nemigos, nuotaikų kaitos visą likusį gyvenimą iki parezių, paralyžių. Vaikams gali sutrikti protinis vystymasis, gebėjimas susikaupti, atlikti tikslius darbus. Liekamieji reiškiniai gali būti nuo vegetacinių iki sunkių neurologinių komplikacijų“, – portalui Delfi sakė L. Jančorienė.

Padėti gali tik skiepai

Pasidomėjus, ar galima išsigelbėti nuo erkinio encefalito pasekmių, laiku kreipusis į gydytoją, L. Jančorienė teigė, kad nelabai.

„Žmogus turi skiepytis, nes nėra jokio specifinio gydymo. Jeigu žmogus nesiskiepijęs, niekas nuo pasekmių labai neišgelbės – jeigu bus antra banga, ir bus. Yra skiepai, bet nėra jokio specifinio gydymo. Prieš Laimo boreliozę nėra skiepų, bet yra specifinis antibakterinis gydymas, o virusiniam erkiniam encefalitui nėra jokio gydymo“, – įspėjo medikė.

Profesorė patikino – jeigu žmogus skiepijasi pagal skiepijimo schemą, jokios rizikos susirgti erkiniu encefalitu nėra. Skiepai nuo ligos apsaugo 100 proc.

„Yra pirminė imunizacija iš trijų skiepų, vėliau, priklausomai nuo amžiaus, – kas 3-5 metai. Jeigu žmogus normaliai pasiskiepijo, jam jokios rizikos nėra. O jeigu jis nesiskiepijęs, tada kaip Dievas duos, taip ir bus“, – kalbėjo L. Jančorienė.

Sergamumas smarkiai išaugo

ULAC skelbia, kad šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai šia liga. Tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, kuomet buvo 99 atvejai.

Devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Dauguma susirgusiųjų vyrai. Jų buvo 85 ir 51 moteris. Aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.

Paklausta, ar Santaros klinikų medikai pajuto, kad išaugo sergamumas erkiniu encefalitu, L. Jančorienė atsakė: „Kiekvienais metais turime vasarą išaugusių erkinio encefalito infekcijų. Lietuva yra viena iš endemiškiausių šalių pasaulyje, kadangi tik nedidelė visuomenės dalis pasiskiepijusi. Nėra valstybinės programos, kuri paskiepytų didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Tad tol, kol nėra paskiepytų kritinės masės gyventojų, tas sergamumas ir bus – niekur nepasidėsi.

Žmonės, kurie yra išsilavinę, turi vidinę kultūrą, jie visi pasiskiepiję. Jie žino, įvertina situaciją, aplinką, kurioje gyvena. Jie žino, kad, jeigu Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, išsiskiria sergamumu erkiniu encefalitu, ateina ir pasiskiepija, patys, paskiepija savo tėvus, vaikus. Jeigu žmonės tai ignoruoja, jie turi riziką sirgti – tokia yra realybė“.

Komentarai ()