Archeologai Egipte negalėjo patikėti savo akimis - nekropolio šulinyje aptikta karstų gausybė ()
Pasak Egipto turizmo ir senienų ministerijos, archeologai aptiko daugiau nei 13 senovės Egipto karstų, sukrautų vienas ant kito. Radinys aptiktas laidojimo šulinyje, esančiame Sakaros nekropolyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2500 metų senumo mediniai karstai yra taip gerai išsilaikę, kad vis dar matomi įmantrios jų dekoracijos, pieštos mėlyna, aukso, balta, juoda ir raudona spalvomis.
Karstuose palaidotų mirusiųjų tapatybė tebėra paslaptis – karstai kol kas dar nėra atidaryti. Gera žinia, kad jų nuo pat palaidojimo dar nėra atidaręs niekas – tai yra, jie nebuvo išplėšti.
Archeologai rado karstus beveik 11 metrų gylyje. Tikėtina, kad daugiau tokių karstų bus rasta šulinio šonuose esančiose nišose, pažymi ministerija.
„[Tai] neapsakomas jausmas, kai tampi naujo archeologinio atradimo liudininku“, – „Twitter“ rašo Egipto turizmo ir senienų ministerijos ministras Khaledas Al-Anani, kuris rugsėjo 6 dieną šiame socialiniame tinkle anonsavo atradimą.
Šie naujai atrasti karstai yra didžiausias Sakaros radinys nuo 2019 m. spalio, kai Al-Assasifo nekropolyje buvo aptikta 30 medinių karstų, praneša ministerija.
Naujai atrasti karstai ir Al-Assasifo radiniai tėra vos kelios dešimtys iš daugybės žmonių ir gyvūnų palaikų, aptiktų Sakaroje – gigantiškame nekropolyje ir piramidžių komplekse Memfyje, kuris buvo pirmąja Egipto sostine, teigia šiuose kasinėjimuose nedalyvavęs Amerikos tyrimų centras Egipte (ARCE).
Apie 30 kilometrų į pietus nuo Kairo esanti Sakara (Saqqara) taip pat yra pirmosios bei antrosios dinastijų karalių paskutinio poilsio vieta – įskaitant ir pirmąjį trečiosios dinastijos faraoną Džoserį, pastačiusį garsiąją laiptelinę piramidę, teigia ARCE. Laiptelinė Džoserio piramidė yra seniausia (pirmoji) Egipto piramidė.
Šie naujai atrasti karstai yra liudininkai laikų, kai Egiptas išgyveno audringus pokyčius. Maždaug 500-525 m. pr.m.e Persijos karalius Kambisas II užkariavo Egiptą ir prijungė jį prie Persų imperijos. Šalis persų buvo valdoma per gubernatorių – vadinamąjį satrapą, kuris pradėjo 27 dinastiją.
Per šį laikotarpį kai kurie Persijos valdovai smarkiai investavo į Egiptą. Pavyzdžiui, kai Persiją valdė karalius Darijus I (valdė 522–486 m. pr.m.e.), Egiptas klestėjo: persai statė šventyklas ir viešiesiems darbams samdė vietinius. Persai taip pat perdarė šalies teisinę sistemą ir sustiprino Egipto ekonomiką.
Persų valdžia baigėsi 404 m. pr.m.e – kai vietiniai egiptiečiai atsiėmė sostą.
Parengta pagal „Live Science“.
