Estai žada baterijų revoliuciją, bendradarbiaujant su vokiečiais sukurta vos per 15 sek. įkraunama ir „šimtus tūkstančių“ įkrovimų ciklų atlaikanti superbaterija

Viena pasaka daugiau, viena pasaka mažiau.... Dėkit bateriją ant stalo, tada patikėsiu

Iš esmės nesukūrė nieko naujo - grafenas ir litis duoda ultracapacitor, kuris labai atsparus, turi didelį paviršiaus plotą viduje perduoti krūviams. Tačiau viskas remiasi į faktą, kad gaminti grafeno pramoniniu būdu neturime kaip. Neaišku ir ar turėsime. Taip kad nuo to laiko, kai išmoksime pramoniniu būdu gaminti grafeną, praeis mažiausiai 8 metai iki tokių baterijų pasirodymo komercinėje rinkoje.

neraso wh i kilograma talpos santykio. jei bus mazas, tai gal vistiek apsimojes senas technologijas labiau naudot.

Grafeną jau gamina pramoniniu būdu Anglijos įmonė FGV Cambridge Nanosystems. Gal būt tai nėra kažkokia ddelė naujovė nes apie šią medžiagą kalba jau mažiausiai 10 metų. Anksčiau telefono baterija buvo mažesnės talpos ir ilgiau reikdavo krauti. Dabar kai kurios dvigubai talpesnės ir greičiau įsikrauna. Tai labai nenustebčiau jeigu ateityje baterijas bus galima įkrauti ir dar greičiau.

masinos bako kuru per 15 sek nepripildysi, tai kas desis elektros tinkluose kai laidais parkeliaus toks energijos kiekis? cia kokios sroves vaikscios? milijonai amperu? kas desis nezymiai pablogejusio kontakto vietoje? sprogimas lyg trotila susprogdintum? Kas butu jei bakas benzino butu sudegintas per 15 sekundziu? mikrorajonas girdetu ir matytu toki degima....

Jeigu tokios superbaterijos su šimtais tūkstančių ciklų pasieks komerciškai apsimokančios gamybos stadiją, jas naudos ne tik mobilioms reikmėms (telefonai, kompiuteriai, autotransportas), bet ir tinklo balansavimui . "Degalinė" bus ne kuro rezervuarai po žeme, bet didelis baterijų blokas su greito krovimo stotele . Tinklas apkraunamas tolygiai , momentinės pikinės srovės (tarkim auto greitam įkrovimui) imamos iš tokio bloko.

Kitas dalykas, nu niekas fizi6kai nekraus 80 kWh talpos baterijos per 15s. Laidų storis būtų toks, kad reikėtų krano, dar ir aušinimo kokiu skystu azotu, o ką jau kalbėti apie jungties prie automobilio skersmenį. Krautum vis tiek kokias 5 minutes, ir tai būtų daugiau nei priimtina. Dėl grafeno džiugiu, tačiau "currently has a production capacity at 5 tonnes per year." Jau reikšmingas padidėjimas ir apie komercinę gamybą galima pradėti kalbėti, kad jau arti. Klausimas tik kokia kaina, struktūra reikalinga lapais ar visgi vamzdeliais ar dar velniai žino kaip - niekada labai nesigilinau. Nesupraskite manęs klaidingai, aš už šias technologijas, tik sakau, kad jos nuo eksperimentinės, iki galutinio produkto, dar kai net žaliavos tik pradėjo atsirasti rinkoje, užtruks. Jei ne 12 metų, tai turbūt bent 8.

o butina kiekviena karta baterija ikraut iki maksimumo? ar i degaline atvaziave visada pilna baka pilat? greiciausiai ne, tai ir kodel baterijas reikia butinai ikraut pilnai? uztektu, jei per 5-10 min ikrautu tiek, kad nuvaziuotum 200-300 km. mazai kas nuvaziuoja tokius atstumus kiekviena diena su lengvu automobiliu. nera kazkokio didelio poreikio, kad butinai ikrautum 80 kwh baterija per kelias minutes

Na baką beveik visada pilu pilną, nebent ten yra kokių niuansų dėl kuro atsiskaitymo iš darbo. Bet krauti elektromobilio aišku nebūtina iki viršaus, ypač kai bus išplėtotas krovimo stotelių tinklas

Grafeną pardavinėja milteliais. Priklausomai nuo grafeno klasės gramas kainuoja 240 svarus. Kinijos interneto parduotuvėse didmeninėje prekyboje kilogramas grafeno gali kainuoti nuo 400 iki 800 dolerių. Kitokio klasifikavimo gal bus brangesnis . Skirtumai ten kaip suprantu yra grafeno vieno miltelio sandara . Kažkaip ten matuoja sluoksnių storį skaičių ir kitus parametrus. Iš principo ten dydžiai nanometrais tai yra kažkas panašaus kaip imti metalo lakštą ir pagal jo sudėtį kiek ten kokių priemaišų ir taip toliau paskui pagal tai taikyti kainas. Tarkim peilio geležtė viena turi 0,5 gramo anglies priemaišų ,o kita gramą. Kuo daugiau anglies yra metalo lydinyje tuo jis tvirtesnis. Jei bus per daug anglies toks metalas pasidarys per kietas ir trapus. Grafeno atveju kažkaip kuo storesni sluoksniai tuo tokie milteliai pigesni. Kita grafeno savybė yra itin mažas jo svoris. Kvadratinio metro grafeno lapas sveria apie 0,77 gramo. Gramo grafeno gali užtekti padengti 2.600 m2/g, plotą. Gal būt tai tiesa ,kad dar teks luktelėti iki šios medžiagos plataus taikymo. Esmė tame ,kad niekas nėra prisitaikęs ją naudoti. Kada įmonė gamina detales naudodama auksą ar kitus vertingus metalus tai turbūt ne taip paprasta paimti ir kažkaip pritaikyti ir juos pakeisti grafenu.

Jei bus hibridinė baterija, kuri leis įsikrauti 50km per 15sec ir pilnai 300km per 2val tarkim, tai aš mielai prie darbo ar prie namų susimesčiau tuos 50km važiuodamas į miestą. O didelę bateriją kraučiau gana retai. Asmeniškai man užtektų prie namų ir prie darbo galimybės greitai įsimesti 25km į tokį ultrakondensatorių (jei ne žiema) ir 300km baterijos. Baterijos dažniausiai užtektų keliom savaitėm.

O kokia prasmė dviejų skirtingų baterijų? Jei turėsime tarkim 400km vieną bateriją, tai nejau tau bus skirtumas 50km krauti 15 sekundžių ar 3-5 minutes? O kainoje perkant automobilį greičiausiai bus. Jei kainoje nebus skirtumo, o kitkas apart krovimo laiko vienoda - tai visa baterija bus greito krovimo. Jei visgi svoris greito krovimo baterijos didesnis keliais kartais, vėlgi, tas gebėjimas įsikrauti 5 minutėm greičiau dalį akumuliatoriaus nuims reikšmingai nuvažiuojamo atstumo.

Jau virš dešimt metų skaitau tokio pobūdžio straipsnius apie revoliucines baterijas, bet kaip nėra realaus produkto, taip nėra. Eilinis scam'o skleidimas, kad tik pritrauktu investuotojus ir tose kontorose išlaikytu darbuotojus, kurie niekuomet nesukurs realaus produkto.

Galbūt šita greita baterija bus 5x brangesnė arba 3x blogesnio Wh/kg santykio. Nors gerai sakai, tobuliausia būtų hibridas šiai dienai, kuris per 30sec įsikrauna savo 30-50km. Ar tobulėja baterijos? Tobulėja. Bet labai lėtai. O kai ateina naujos kartos/technologijos baterijos, dažnai viskas prasideda su prastesniais parametrais nei rinkos (kaina, talpa, svoris, ilgaamžiškumas). Tada jos skinasi kelią po truputuką, kol perima rinką ar randa nišą.

Na hibridas šiaip nėra gera sistema, nes turi abiejų sistemų trūkumus, ir didesnę kainą. Dar hibridas, kur yra generatorius, gaminantis elektrą, iš dalies ok, nes jo kaina palyginus maža. Ir iš kur tas noras per mažiau minutę įkrauti? Toks jausmas, kad autobusą visi vairuojate, kur galinėje stotelėje sustoji, pailsi minutę ir vėl varai. Baterijos šiaip tobulėja po kokius 15-18% per metus. Na omeny tiek kainos prasme. Talpos per tūrį prasme augimas berods 7-8%. Kas šiaip yra daug, tiesiog reikia laiko. Kadangi pradėjome nuo žemos bazės, tai užtrunka laiko. Tiesa, talpos prasme nežinau ar tikrai reikia dar daug didinti, kad būtų puikiai tinkama vos ne visiems lengviesiems. Kainos prasme irgi, tokių tempų 2-3 metai nebekils klausimų, ką verta labiau pirkti, nes jei tik pasiūla pasivys paklausą, elektromobilis kainuos tiek pat kiek analogiškas VDV (na tik mažiau galingas, mažesnio tūrio daiktams susidėti). Na ir po galais, kodėl galvojate, kad su elektromobiliu turi būti tokie pat įpročiai nei VDV? Ai, tiesa, pamirštate, kad ir lygiagrečiai vystoma infrastruktūra, t.y. krovimo stotelių stipriai daugės prie visų ofisų, parduotuvių ir t.t. Aišku krovimas taps mokamas, bet kaina priklausys nuo to, kokios galios krovimo stotelės, kur galia maža, ten kainuos pigiai. Kur didelė - brangiau.

eiliniai pezalai. vartotojai nori pasirinkimo. ivairoves. su vdv tas yra. su elektromobiliais - deja - ne. yra keli nugaidinti modeliukai. pagrinde tik pas japonus. ir tiek. visi kiti elektromobiliai yra arba kazkoks kibiras kibiriniams, arba kazkokia "alia sportine" nesamone vistgaidziams. viskas. pasirinkimas baigtas. elektros infrastruktura cia isvis ne prie ko. asmenine rozete letajam ikrovimui gali isirengt su islaidom maziau 200€. jei butu normaliu elektromobiliu - isirengtu dauguma vartotoju. ir dalintusi infrastruktura blogiausiu atveju - jei valdzia ar verslas nenores diegt. perbegsi per gyvenamys namus ir uz kelis € rasi kas leis pasikraut ta elektromobili. pagrindine problema - nera elektromobiliu. NORMALIU elektromobiliu. arba tinkamu hybridu. kur pvz vdv dalis integruojama kaip priedas. nu kaip pvz siulo kokia nors komforto sistemele. sakysim bagazine ar kablys su priekaba. kuri nebutina vaziavimui - bet daliai gali prisireikt. va to nera elektromobiliuose. is esmes visiskai... nes dabartiniai elektromobiliai sukurti taip sudinai - kad net norint gamint priedus/papildoma iranga - neimanoma integruot... o ant vdv bazes milijardines techno-ekosistemos yra sukurtos ir naudojamos...