Komentarai Prisijungti
Viršuje: Seniausi | Naujausi
Niemand 2020-09-20 20:42
Didina ramybės masę. Matematiką galima pažiūrėti čia: https://phys.libretexts.org/Bookshelves ... _(OpenStax)/Map%3A_University_Physics_III_-_Optics_and_Modern_Physics_(OpenStax)/05%3A__Relativity/5.10%3A_Relativistic_Energy
Myslius 2020-09-20 21:29
_alvydas_
Amount of positive energy in the form of matter is exactly canceled out by its negative energy in the form of gravity.
Visa kita kur low density regionai (kaip zeme) tai nera visiskai pilnai isleista potencine energija, del elektromagnetiniu ar kitu jegu, cia isiveltu tu rutuliuku tankis kiti dalykai, del turimo kilogramo pririsimo nebutu imanoma diskutuot. Pagal niutonine gal ir galima, bet ten ner ka diskutuot, mase nesikeicia.
Mano atsakymas butu m + U = 0, mase cancelina gravitacine potencine energija.
arba m = -U
_alvydas_ 2020-09-21 12:05
Aš |U| labiau matyčiau kaip papildomos masės šaltinį.
Pvz. kokia blusa toli nuo savo galaktikos tai jos masė m0 (dėl vidinių ryšių energijų sumos) ir U -> 0
Bet m0 visai ne 0 kg.
Kai blusa priartės prie didelių kūnų kur |U| didelis tai ji įgys papildomos masės.
Todėl ir laikas "sulėtės", nes nebegalės ji taip greit kilnoti savo kojų
Ir todėl visi cikliniai procesai sulėtės patekę į tokią padidintos U srytį.
Atomai spinduliuos žemesnį dažnį, laikrodžiai eis lėčiau.
Eksperimentai tai patvirtina 100% tik interpretacija kreivaerdvininkų bus kita.
Niemand 2020-09-21 12:08
Kai užvirini virdulį, jo masė padidėja, bet su laiku nieko nenutinka
Niemand 2020-09-21 12:26
Čia jau bendrosios reliatyvumo teorijos daržas ir taip vadinama nulinės energijos hipotezė (https://en.wikipedia.org/wiki/Zero-energy_universe). Švelniai tariant itin sudėtingas klausimas, nes iš vienos pusės, formaliai GTR rėmuose gravitacija iš vis nėra laukas ir neturi jokios energijos (pvz., https://physics.stackexchange.com/quest ... relativity), o iš kitos pusės, galimos ir GTR "modifikacijos", leidžiančios nulinę visatos energiją.
_alvydas_ 2020-09-21 15:43
Nebūčiau toks tikras, pašildymas tas pats kaip įgreitinimas.
Čia tik kryptis chaotiška visų kūno dalių atskirai.
Bet pašildžius atominį laikrodį gal jis ir būtų pajėgus fiksuoti sulėtėjimą (lyginant su nepašildytu).
Tik reiktų rimtai pastudijuoti veikimo principą, kokie galimi trukdžiai, pašaliniai efektai.
Gal reiktų tobulinti jo konstrukciją.
------------------
Arba jei kas turėtų kamerą fiksuojančią atomų judėjimą pamatytų, kad tie atomai pakaitinus juda lėčiau
nei numato modelis be masės didėjimo.
Juda lėčiau... kodėl... jei nežinotų, kad atomų masės padidėjo galvotų, kad laikas sulėtojo.
bahuriux 2020-09-21 18:50
Jei iš laivo galo darbinio kūno perkeliam (tą energiją kuri kūrė papildomai masę M darbiname kūne) į laivo priekį, palei mane energiją persikelia su ja ir masė persikelia, bet impulsas ne, (tiksliau impulsų suma* paaiškinsiu vėliau).
Dabar detaliau kur pažeidžiamas energijos tvermės dėsnis nes energija bus pradanginta. Papildoma energijos porcija bus sunaudota nes atsispirti linijinam varikliui reikės ne nuo m bet nuo M, paskui kai masę M pakeisim į masę m dar neatidavus impulso į laivo galą, linijinis variklis/generatorius nebesusigražins visos energijos, nes bus masė m kai energija bus rekuperuojama naujam ciklui
*sistemos nuostuolių neskaičiuojam.
** drabinis kūnas judinamas nedideliais greičiais tarkim 10m/s kad nekurtu reliatyvistinių efektų kuriu šitoj vietoj (šitom kryptim išilgai laivo) nereikia.
Dabar apie energijos gražinimą į laivo preikį, tarkim energija bus gražinama fotonų pavidalu nes nežinau, kaip dar vaizdingiau viską aprašyti, realybėj energija būtu pernešama laidais (superlaidininkais?). Dabinis kūnas laivo priekyje gauna enegiją iš galinio darbinio kūno tieisog tam tikrą porciją fotonų su jais ir impulsą reikiama kryptimi kuris tik padės laivui judėti į priekį, tuo tarpu fotonai išspinduliuoti iš galinio darbinio kūno sukurs impulsą preišingos krypties, rezultate energijos pernešimui iš galo į preikį impulsų suma bus lygi 0. Žinau, žinau iškarto papriekaištausite, kad iš galinio kūno bus išspinduliuoti fotonai kol darbinis kūnas dar juda atgal dėl doplerio efekto fotonų dažnis ir tuo pačiu energija ir impulsas nežymiai bus mažesni, OK bet aš juos pasitiksiu su darbiniu kūnu preikinėje dalyje kuris judės tuo pačiu greičiu link galo, tai visi šitie efektai bus eliminuoti. Klausimas tik vienas ar išspinduliuoti fotonai iš tarkim juodo kūno sukurs tokio pat dydžio impulsą (tik kitos krypties), kaip ir sugerti fotonai kito juodo kūno priekyje? Manau turėtu būti identiški tik priešingų krypčių impulsai.
Jei nebus impulsas perduotas laivui, kai energijos bus sunaudota daugiau atsistumiant, nei susigražinant per linijinį variklį/generatorių eenrgijos tvermės dėsnis bus pažeistas, nes energija būtu pradanginta, kaip rašiau visatoj taip nebūna.
Niemand 2020-09-21 22:05
Jei nori patikrinti savo fantazijos realistiškumą, imi aukščiau nurodytą lygtį ir sudarai 3 lygčiu sistemą (laivui, darbiniam kūnui ir suminę), tada po kiekvieno veiksmo perstatai reikšmes ir taip iki sekos galo. Paprastumo dėlei naudok natūralią vnt sistemą, kur c=1. Kaip bepasirinksi seką, paskutinė suminė lygtis gausis tokia pat kaip pirma. Nepamiršk, kad "žaisti" gali tik ramybės mase - energijos sunaudojimas mažina ramybės mase ir priešingai. Energija iš sistemos neturi dingti ar atsirasti (suminės lygties E kvadratas - const; bendra sistemos ramybės masė - const).
Pvz.:
1. Įkaitinai darbinį kūną - jo ramybės masę padidinai dm ir tiek pat sumažinai laivo masę;
2. Metei darbinį kūną - suteikei jam ir laivui (dėl atoveiksmio) impulsą p, impulsas vienodo dydžio tik priešingu ženklu, bet kvadratams dzin, tam vėlgi sunaudojai kažkokią potencinę energiją, taigi minusuoji iš laivo ramybės masės ir t.t.
P.S. vien ramybės perdavimas keičia impulsą, jei pradinis buvo nenulinis, fotonu doplerį gali subalansuoti arba darbinio kūno atžvilgiu, arba laivo atžvilgiu, bet ne abeju iš karto.
_alvydas_ 2020-09-22 09:45
vidutinis šešėlio ilgis gal ir nusinulina, bet tai kas.
Tas neduoda pagrindo manyti , kad visatoj suminė energija lygi 0.
HardAxe 2020-09-22 09:59
Bet tai pakankamas pagrindas manyti, kad suminė energija lygi konstantai.
O kai visumos energija lygi konstantai galima perkelti atskaitos tašką taip, kad energija taptų lygi nuliui.
Niemand 2020-09-22 10:59
Šiuo atveju alvydo abejonės pagrįstos ir net mintis į tą pusę, nors, įtariu, matematikos nematė. Ne viskas taip vienareikšmiška su tuo nuliu, nors mokslo populiarintojai buvo ir mane suklaidinę, labai jau užtikrintai aiškino ir labai jau patraukli idėja. O kaip iš tikro dar sunku pasakyti. Jei norisi palaužyti smegenis: https://motls.blogspot.com/2010/08/why- ... ed-in.html
Myslius 2020-09-22 11:33
Dabartinis kosmologijos aiskinimas yra nesamone, visata yra apvali, spindulys apie 14 mlrd sviesmeciu, erdves pletimasis nemazina fotonu energijos, bangos ilgio didejimas yra reliatyvistinis efektas is kito frame of reference ziurint, infliacijos nebuvo, dark energy neegzistuoja, o visata pleciasi pastoviu greiciu.
Niemand 2020-09-22 11:45
O žemė plokščia?
Myslius 2020-09-22 11:55
Plokscia, nes fizikai mano kad visata plokscia Plokscioj visatoj, plokscios zemes.
Niemand 2020-09-22 12:06
Fizikai taip nemano. Erdvėlaikio forma, ko gero, artimiausia netiesiškai platėjančiai taurei (žr. de-sitter space)
Myslius 2020-09-22 12:36
Na taip, begaline ir baigtine tuo paciu metu Cia tiesiog erdve kurioje galima aprasyt visas tris imanomas visatos formas: flat/open/close. Apie pacia visata tai nieko nepasako. Visata gali but apvali ir closed toje erdveje.
bahuriux 2020-09-22 18:01
Tai va, kad nėra jokių konstantų, mano pavyzdyje papildoma energija bus reikalinga sistemai (neskaitant nuostuolių). Tai formulė neturi būti tokiu principu taikoma, čia tiesiog vienos rūšies energiją pvz saulės baterijų verčiam į kinetinę tame draive. Idealiu atveju energijos reikės lygiai tiek kiek bus sukurta kinetinės energijos. Kitap sąkant sistema gaunasi atvira ir lygybės nebėra abiejuose lygties pusėse.
1. tavo pvz netikslus, nes energijos šaltinis surištas ne su laivu, o su pačio draivo sistema tiksliau kitu tokiu pat darbiniu kūnu net ir juda jei tais pačiais greičiais. tik preišingom kryptim, laivas išvis čia tik balastas. Kaip jau rašiau, kad suprasti principą energijos nuostuolių neskaičiuojam, aš aprašiau idealizuotai reiškia tarp darbinių kūnų idealiu atveju energija tekes be nuostuolių pirmyn ir atgal.
2. išvis nesuprantu, ką nori pasakyti nes kažką netaip interpretuoji.
Kas čia per daiktas ramybės perdavimas? Dopleris bus balansuojamas tik darbinių kūnų atžvilgiu, ar tai kelia kokias problemas? Fotonus apskritai pasirinkau tik dėl to, kad jie perduoda impulsą ir galima supaprastintai vizualizuoti veikimą. Realiai tai būtu laidais perduodama, elektronai perneštu energiją ir perkeltu reliatyvistinę masę, bet ar elektronai perduotu impulsą jei jų vienodas kiekis pratekės pirmyn ir atgal laidu? Ir jei perduos impulsą tai kuria kryptim, kodėl ir kaip?
Niemand 2020-09-22 22:12
Doplerio efekto neįmanoma subalansuoti 2 ar daugiau tarpusavyje judančiu kūnu atžvilgiu.
Elektros srovė perduos energiją, t.y. tas kūnas, kuris atiduos, lengvės ir vice versa, kas savo ruožtu keis impulsus.
bahuriux 2020-11-06 18:51
Nasa turbūt žino geriau, galimas toks draivas kaip aš aprašiau ar negalimas, ar ne? Jei jau imasi tokių projektų.
w w w.newscientist.com/article/2218685-nasa-engineers-helical-engine-may-violate-the-laws-of-physics/
https://www.youtube.com/watch?v=CKT5zlnw-MM
Niemand 2020-11-06 19:30
a) jis ne inžinierius, o manageris, tegul ir vadovauja inžinieriu mokslininku komandom;
b) senai paneigta ir pats pripažino, kad matematika mėgėjiška ir klaidinga (pvz., https://www.forbes.com/sites/startswith ... 0a942627bf);
c) draivas, apeinantis bent jau tam tikra prasme impulso tvermės dėsnį, gali ir įmanomas (pvz., em drive), bent jau norėtusi tuo tikėti, bet tam reikalinga fizika kaip minimum už STR ribu, galbūt GTR ir/ar QM, o gal net ir už ju ribu.
Komentuoti gali tik registruoti lankytojai.
Neregistruotiems lankytojams komentavimas uždraustas siekiant sumažinti
paviršutiniškų, beverčių ir įžeidinėjančių žinučių kiekį.
Su EmDrive darosi vis įdomiau - sparčiai artinasi fizikos dėsnius laužančio „neįmanomo“ variklio lemtingasis momentas