Nežinomos egzotiškos dalelės sukuria įspūdingą efektą - nelieka jokios trinties, jokio pasipriešinimo: unikalus eksperimentas ir įspūdingos galimybės

Straipsnio vyr. autorius Dr. Samuli Autti sakė: „Supetakus helis-3 per jį judančiam strypeliui atrodo kaip vakuumas, nors jis yra santykinai tankus skystis. Jame nėra pasipriešinimo, visiškai jokio. Tai labai intriguoja.“ Tai kas čia šnekėjo, kad jei būtų eteris tai planetos sustotų ? Va net supertakus helis nestabdytų...

O eteris yra helis-3? Ir kosmose yra 0,0001K temperatūra?

Ne jis ne helis, jis tarp helio atomų Nesuprantu nuo kada XX amžiuje prasilenkta su elementaria logika moksle atmetinėt nesąmones ir kurt teorijas iš to kas liko (nors kaip sunku bebūtų). Iki Lorenco kiek žinau ta logika dar buvo. Jau ir pačiam juokinga kartoti tuos nesąmonių perliukus: pvz vakuumas ne tuštuma, bet šviesa juda stebėtojo atžvilgiu. Kiek dar 10, 100 metų reiks, kad atsibustų.

Ir ką eterio teorija prognozuoja, ko nenumato dabartinės teorijos? Kaip skirtųsi eksperimentų rezultatai, ar įmanoma eterį aptikti?

, bet stebėtojo atžvilgiu kurio "akyse" nematė. Gal keleta vakarų prieš miegą užtektų pamatyti, kad čia garsas iš skirtingų televizorių rodančių skirtingas programas, gal. Na, bet jei pasisektų galėtum eiti toliau (kitaip nebus motyvacijos). Pradėtum ieškoti alternatyvų. Surastum... Ką numato kitaip: na pvz. mokslo grožinėj literetūroj daug svaigstama apie keliones beveik šviesos greičiu. O tai kas nors stebėjo nors 1 atomą skrendantį tokiu greičiu ? Jau nekalbant apie ką nors didesnio, molekulės , kūnai. Esmė , kad ne reliatyvume masė didėja realiai ir tokie objektai greičiausia nebūtų stabilūs pasiekus tokius greičius. Visko gi nesurašysiu čia.

https://en.wikipedia.org/wiki/Relativis ... n_Collider https://en.wikipedia.org/wiki/S5-HVS1 Realu yra tik matavimas, skirtingi stebėtojai matuodami tą patį objektą (jo masę, laiką, dydį) gauna skirtingus matavimo rezultatus. Tuos matavimo rezultatus šiai dienai idealiai paaiškina STR ir GTR...

Ar yra koks nors reiškinys, kuris galėtų patvirtinti, kad šviesos greitis priklauso nuo stebėtojo judėjimo? Krūvos atomų beveik šviesos greičiu skrieja dalelių greitintuvuose. Ir jų masė padidėja atitinkamai.

kad ne mase gal padideja. o idejus papildomos energijos pasireiskia didesnis energetinis poveikis per kazkokias saveikas ta prasme viskas "matavimo-stebejimo metode". o skiriasi tik pliurpalai kas ten ka nuveike ar nenuveike...

Nėra ir priešingo eksterimento, kuris parodytų , kad nepriklauso. Visi daryti neprieštarauja abiem pusėm. Jų kiekis nesvarbus, jie visi sukasi apie tuos pačius kelis efektus. Greitintuvuose atomai nelaksto, tik jų branduoliai su žymiai didesnėm vidinio ryšio energijom. Prie kokio greičio atomas pamestų elektroną tiksliai nepasakysiu, gal pradedant 0,1c gal dar gerokai artimesniu c. Čia ne esminis skirtumas, čia tik galimybė. Bet gi supraskit , kad taikot dvigubus standartus. Kai sunku įgreitinti atomą, molekulę iki 0,9 c tai čia nieko tokio. Kai sunku su terpės/eterio aptikimo eksperimentais tai jau teorijos paneigimas, net nežiūrint , kad ta teorija eliminuoją loginę nesąmonę. Kai sunku bent jau abi galimybės būtų vertinamos vienodai ir finansavimas vienodai. Niemand, čia ne gamtos dėsniai, čia tik vienos (gal ir žavios) asmenybės įtaka. Be jos daugiau kaip 50 proc. tikimybė, kad pasaulis būtų nuėjęs paskui Lorencą. Ir visi eksperimentai būtų paaiškinti, tik kitaip.

Teorija kažką teigia, ką galima patikrinti eksperimentiškai. Jei eksperimentas nepasitvirtina, teorija neteisinga. Lauksime kitų pasiūlymų. Kokia loginė nesąmonė? Visi SRT ir BRT teiginiai eksperimentiškai arba empiriškai patvirtinti. Jeigu nėra eksperimento prieštaraujančio, tai kokia prasmė daryti kažką sudėtingiau? O kaip reikėtų įgreitinti iki reliatyvistinių greičių neutralų atomą ar molekulę? Gravitacinė sąveika tokios jėgos neturi, kad galima būtų patogiai įgreitinti. O elektromagnetinė veikia tik įelektrintas daleles. Beje, gal greitintuvai, kuriuose kuriami sintetiniai elementai tiktų? Ten dalelės įgreitinamos iki 0.1c, ir abejoju, kad visus, pavyzdžiui, kalcio ar švino elektronus pašalintų. Apeliavimas į asmenį tikrai nemoksliškas nė pro kur. Jeigu būtų empirinų duomenų, kurių negalėtų paaiškinti turima teorija, per 100+ metų ji būtų tobulinama arba ieškoma naujos. Jei nauja teorija sudėtingesnė ir nieko naujo nepasiūlo, kokia jos prasmė?

sutikciau tik su sita dalim - "jei sudetingesne". tik i viska reiktu ziuret ir atvirkscia kryptim. supaprastinimo. pagal mane , jei aiskinimas "apie ta pati" supaprastintas - ar lengviau suviokiamas-isdestomas, tada jau geriau rinktis butent sita varianta jei toks tikrai yra. as nesutinku butent cia su pirmumo-garbes teise. va butent ji pagal mane yra nesamone, kuri egzistuoja moksle. mokslas turi but nesaliskas. jei ten pradedama ciulpt kazkokioms asmenybems uz teorijas - cia jau nebe mokslas cia jau bezdzioniska veikla... manipuliacija ir tiek. ir koks skirtumas kokia ta manipuliacija? - siuo atveju ji tik matematine. pritempta viskas prie kazkokio slenkscio, kuris yra sviesos judejimo greitis. kai neirodyta, kad tas slenkstis aplamai yra desnis ir cia aplamai garbe yra pirmiesiems matuotojams... ne tuo adresu net rodoma

Postulate c constant nėra ryšio su materija. Stebėtojas su šviesa turi tik efimerinį ryšį matematikų galvose. Gamtoj jo nėra. Stebėtojas nesurištas nei su šaltiniu nei su terpe. Kito varianto gamtoj nėra. Čia tiesiog ir yra tik atspėtas postulatas, kuris generuoja panašias į realybę formules. Matematikoj būna tų kazusų kai skirtingi integralai sumoj duoda tą patį. Kaip pakaitinė teorija, kai reiškinio priežastis nedomina tik pritaikymas tai jei kam atrodo , kad taip paprasčiau tai tegu. Bet aš garantuoju, kad tai tik kai kam papraščiau, studentai lengviau suprastų kai esmė aiški o, kad ten keliom raidėm daugiau tai čia dzin daugumai būtų. Medžiagos įsisavinimo vidurkis būtų ir greitesnis ir efektyvesnis. Klausimų skaičius sumažėtų bent kokia 2 kart. Tai kame čia paprastumas ?? Pažinimas labiau apie priežąsčių pažinimą ir čia nueita į visišką aklavietę.

AAA, Alvydai, jūs primenat graikų filosofus, kurie išsigalvodavo visokius "eterius", nes jiems taip lengviau įsivaizduoti pasaulį. Paprastesnė teorija - reikalaujanti mažiau prielaidų, o ne "logiškesnė", "lengviau suprantama", "intuityvesnė", " lengviau studentams mokytis" ir t.t. - jeigu viena teorija reikalauja kažkokio eterio, kurio neįmanoma aptikti, o kitai to nereikia, bet abi reiškinius paaiškina vienodai - renkamasi pastaroji. Tai ką tas eteris siūlo naujo, apart filosofinių tiesos paieškų? Einsteinas ne tik paaiškino stebimus reiškinius, jis numatė ir tokius rezultatus, kurie buvo patvirtinti vėliau ir po jo mirties, nes tuomet dar nebuvo reikiamų technologinių galimybių - Alvydai, manau, pats puikiai tai žinai - ir tai pliusas teroijai, nes ji ne tik paaiškina, bet ir prognozuoja. Seka turėtų būti tokia: padaromas eksperimentas/ stebėjimas, kurio rezultatai kontraversiški > kartojama, keičiama metodologija, objektas... > jei sena teorija vis dar negali paaiškinti rezultatų > pakeičiama, papildoma ir t.t. Dabar sugalvojamas kažkoks eteris ir bandoma jo savybes pritempinėti prie stebėjimų, svarbiausia, kad "Einsteinas būtų neteisus" - tai yra ad hoc - t.y. pseudomokslas. Tuoj nusifilosofuosit, kad Žemę laiko keturi nematomi banginiai, kurių neįmanoma aptikti, nes taip lengiviau įsivaizduoti

Viskas gerai su tais graikais, išpranašavo atomą, išpranašavo eterį. Kai atomas didesnis jį ankščiau ir surado. Bet termino nepakeitė, nors jis ir nėra nedalomas. Aš nematau didelės prasmės keisti eterio terminą, bent jau iš pagarbos tiem patiem senovės graikam. Bet pavadinimas tik etiketė. Madoj kvantinio vakuumo terminas, kas prieš. Tegu c būna konstanta to kvantinio vakuumo atžvilgiu. Kur dar paprasčiau ?

. Kai kažkas įrodys kad jis veikia, bus galima tęsti šitą temą. Taigi gana filosofuot prie klavos, laikas lįsti į aliuminio spintą ir išsiaiškint.

Įtariu dar ne į visus teiginius atsakiau. Pabandysiu papildyti. Čia nėr asmeniškumo ar tautiškumo kokia tai fobija, nors mano prosenelis būtų tą c constat versiją pasiūlęs. Manau ir pats žinai (čia forume mes visi senai ant tu, gal nieko ? ) kaip vyko veiksmas. Panašius dalykus lygiagrečiai kūrė ir Lorencas su Puankarė. Vaikščiojo Einšteinas pas abu. Vienas pririšo c prie vieno, kitas prie kito, abu variantai veikia. Nu maž tada galima pririšt prie betko pagalvojo Einšteinas, pasirodo irgi veikia. Na ir kas, kur daugiau fizikinės logikos ieškot prie ko tas iš tikro rišasi ar išplaukt ant matematinio sutapimo , kad neblogai veikia pririšus ir prie betko. Kartojuosi , numatymo potencialu pasižymėjo bet kuri iš konkuruojančių versijų, čia joks ne privalumas Einšteino versijos. Čia tiesog pavyko vieną iš tų versijų labiau išreklamuoti. O 100 metų nėra daug. Kiek praėjo nuo atomo numatymo senovės galbūt graikų iki atradimo ? Kiek metų nebuvo tam reikiamų technologijų ? Tai tegu pasiūlo kas šiandien pasaulyje konkursą su finansavimu keletos geriausių idėju kaip tą eterį aptikti. Na šiaip, kad ir Einšteino gimtadienio proga kasmet

man pofig tie eteriai. as tokiu paciu eteriu laikau ir sita matematini brieda - reliatyvumo teorija. man juokinga - kad tau cia yra kazkoks aiskus skirtumas. vat tau kazkoks graiku eteris blogas. o einsteino eteris - geras va kas man juokinga. apie ta eteri per daug prirasineta ir visi ji per daug vartoja alvydas tik gerai pastebejo - kad ten buvo saviveikline keliu glusu iniciatyva. kuri kazkodel visiems prilipo. ir vienas glusas net isgarsejo. as problema matau visai kitame. kai va tas sudas prilipo - mokslas is esmes uzstrigo. ir dabar stagnacija fizikoje... taip pat kur jus matot patvirtinimus? visokie superlaidumo ir supertakumo reiskiniai, kurie prasideda prie siektiek skirtingu salygu manau labai aiskiai rodo netiesioginius pozymius - kad yra smulkesnis visatos lygis - ka puikiai apibudintu tas neirodytas (o gal tik neatrasts) "eteris" cia tik savoka - as jos nepriimu tiesiogiai. kaip ten yra is tikro as juk irgi nezinau. o ka siuo atveju turi reliatyvumas be matematinio apipavidalinimo? is fizikos aplamai reiktu net pasalint tokia savoka kaip "laikas"... nes ji neadekvati. yra tik reiskiniai. ir jie arba vyksta pagal kazkokias taisykles. arba ne. ipainiot cia laika pagal mane gali nebent glusai, neturintys isvis jokio supratimo apie fizikos moksla nu pvz matematikai kokie. ar buhalteriai (primityvus matematikai ). ta prasme mes nesuprantam fizines laiko prigimties. o ko nesuprantam - automatiskai nera mokslas. ir tokius elementus reikia pasalint - jei norima tikrojo mokslo. o tada lieka tik nebent praktinis pritaikymas buityje - pvz ivertinant tokius dalykus kaip greitis, pagreitis ir pan... pradziai prasijot is mokslo reiketu butent sitai... ir be reliatyvumo yra daug nesamoniu ir kitur. visokiose termodinamikose, energetikoje kur islenda praktikoje per durninimus visokiam apsildyme-vesinime ir pan... reliatyvumas yra tik viso sito sudo perlas

Kuo bendresnis dėsnis, tuo jis geresnis mokslo metodologijos perspektyvoje. Todėl rišimas prie bet ko yra geresnis ir geriau atspindi realybę, nei dirbtinės/išgalvotos atskaitos sistemos naudojimas. Žinoma, jei tik nori, gali naudoti ir tokius matematinius modelius. Jie bus ekvivalentiški paprastesniam, bet sudėtingesni, reikalaujantys daugiau žingsniu sprendimui. Tik jokio fiziko neįtikinsi tokiom kvailystėm užsiiminėti ir atitinkamai dialogas nesigaus. Šiai dienai neegzistuoja jokiu įrodymu, kad egzistuotu nors kokia nors išskirtinė atskaitos sistema, ar kad c būtu ne const bet kokioje atskaitos sistemoje. Na o moksle galioja principas - neegzistuoja, kol neįrodyta priešingai. Ir ne tiek matematiškai, kiek eksperimentiškai. Priešingu atveju nesigautu atmesti vienaragiu mėnulyje egzistavimo.

Moksliniame kontekste vienaragių buvimas mėnulyje yra nei atmestas, nei patvirtintas. O gal jie slepiasi po gruntu, ar subatominiame lygyje (buvimo pusė)? Ir t.t. į nebuvimo pusę.

iki Einšteino. Ir Maksvelas kūrė savo teoriją remdamasis hidrodinamika. Tai čia tavo tas teiginys yra fantazija gryna ar gyvenimas tik vienmičių burbule.