Nežinomos egzotiškos dalelės sukuria įspūdingą efektą - nelieka jokios trinties, jokio pasipriešinimo: unikalus eksperimentas ir įspūdingos galimybės

Va čia aš sutinku 99%, bet yra dar toks 1 labai riebus procentas/klausimas. Kas turi siūlyti eksperimento schemas ? Jei pats verdi savo teorijoj tu niekada napamatysi tos galimybės kur tavo teorija gali nepasiteisinti. Perrinkt aklai visus variantus tau neužteks milijono metų. Manau bent jau dalies eksperimentų schemas turėtų siūlyti žmonės iš kitų teorijų. Pilnų, nepilnų, baigtų nebaigtų tai nėra esmė, nes jų pusėje dabar yra labai maži resursai. Bet jie gali padidinti tikimybę surasti vietas kur ta teorija neveiks šimtus ir tūkstančius kartų. Todėl ta alternatyva turi būti palaikoma ir su ja bendraujama. Va čia yra esminis momentas progresui.

Eterio teorija yra tiek pat nepatvirtinta kaip religijos. Aš suprantu tavo agnostinį požiūrį, bet tai vis tiek absurdas. Buvo daug žmonių kurie sakė daug dalykų. Suprantu kad visų nepaneigsi, bet kokia prasme kažkokį nepagrįstą briedą teigti, kol tai neturi įtakos žmonių suvaldymui, imperijos stabilizavimui ar priešų suradimui? Ir taip tą dalyką atlieka senos religijos bei nauji judėjimai (ploščiažemiai, antimaskvaxeriai ir 5Gdiotai). Eterio teorija ir visas kitas pseudomokslas deja irgi stiprinamas socialinių tinklų tik vat auditorija tam yra mažoka. Ir video ne kokios kokybės (baltas tekstas juodame fone, ir keista muzika). Pažįstu žmogų kuris nuolat tokius video man rodė ir teigė kad Einšteinas yra 100% neteisus, bet kažkoks latvis telekinetiškai mokėjo akmenis kilnoti. O Tesla sukūrė metodą visą pasaulį aprūpinti nemokama elektrą. Taigi didžiausia problema su tomis eterio ir orgonų teorijom yra ta kad į jas lenda žmonės kurie nesupranta eksperimentais patvirtintų dalykų ir ieško paprastesnių alternatyvų. Taigi nepyk, bet šioje temoje atrodai vienas iš tokių nors ne taip nusišneki kaip kiti.

.

1. Duodi atitinkamo dalyko matematinį modelį, kuris nesipjautų pats su savimi ar su kitomis fizikos šakomis; 2. Parodai, kokiais konkrečiais atvejais tavo modelis duoda skirtingą prognozę nuo vyraujančio; 3. Eksperimentatorius parenka priemones/sąlygas, atkartojančius nukrypimams reikalingas aplinkybes. Eksperimentų buvo atlikta begalės per paskutinį šimtą atvejų ir nei vieno nukrypimo nuo STR ar GTR. Nepaisant to, toliau intensyviai eksperimentuojama, nes GTR nedraugauja su QM, t.y. kažkas ne taip su viena iš šių teorijų ar jomis abejomis. Va neblogas, nors ir toli gražu neišsamus eksperimentų sąrašas iš STR parapijos: https://math.ucr.edu/home/baez/physics/ ... ments.html

Paimk vieną pagrindinę atskaitos sitemą ir su QM nesipjaus nieks. Aš nežinau kaip įrodyti, tai pats man parodyk, kad vis dar pjausis. Aš tuo isitikinęs kaip energijos tvermės dėsniu, bet QM matematinės pusės nežinau. Tada žiūrim mano intuicija prieš tavo matieka. O gal galim kartu, kodėl prieš visada

Taigi, eksperimentų fazė yra tokios procedūros pabaigoje. Tuo labiau, kad yra ir darbo pasidalijimas. Kas labai gerai išmano pradžią, gali prastai išmanyti pabaigą. Ir t.t.

Va aš ir noriu pamatyti tuos kurie galėtų pasiūlyti eksperimento schemą, turėtų savo kitokią nuomonę nei "oficiali" dėl to eksperimento rezultatų ir kažkokį tos nuomonės pagrindimą, kad galėčiau bent jau suprasti tą pagrindimą, nebūtinai pritarti. Bahuriux pvz. turi savo nuomonę dėl EmDrivo, bet aš pagrindimo nesuprantu.

Pvz. tokia schema. Šitame mano komentare (arba bet kuriame kitame) visos konkrečios raidės yra paimtos iš virtualaus raidžių sandėlio. Ir visuose tokiuose eksperimentuose pasitvirtino toks dėsnis: Kiek iš vienos sistemos (sandėlio) buvo išimta raidžių – tiek kitoje sistemoje (komentare) jų prisidėjo. Pvz. tai sustačius į fundamentalumo rėmus gaunasi daug bendresnis dėsnis nei energijos tvermės dėsnis. Nes energija, iš esmės, yra jau taikomosios fizikos detalė (ne fundamentaliosios fizikos). Nors „oficiali“ fizika pasitelkdama savo vingrybes (skirtingas atskaitos sistemas) bando šį dėsnį teikti kaip fundamentalų dėsnį (nors jis yra tik „siauros“ taikomosios paskirties). Ir t.t. ir pan.

Kad neparašei net ką eksperimentatorius turi padaryti. Na pvz.: pasverti save ryte ir vakare. Tada kokius svėrimo rezultatus numato teorija ir kokie tavo manymu gausis realiai. Tada kodėl tavo manymu taip gausis.

https://www.techtimes.com/articles/2328 ... -light.htm In a statement, scientists at CERN say they were able to accelerate lead nuclei with one electron, a process that LHC physicist and engineer in charge Michaela Schaumann says is very challenging. Dalele keliaudama erdve nera stabdoma, tai ir kompozitiniai objektai - atomai nera stabdomi. Stabilumas greiciausiai atsiremia i tai kad tokio atomo atzvilgiu kitos daleles turi labai dideles energijas ir lengviau ismusa elektrona is atomo. Bet ne del vakumo.

Tai tikrai šitie eksperimentatoriai malačiai. Bet čia nėr, kad jie paneigtų ką aš spėjau. Minėjau , kad nežinau tiksliai kur ta riba. Manau, kad įgreitinimo ribą turi visi, negali visos visatos energijos supumpuoti į vieną dalelę. Bet tos ribos spėju yra gerokai mažesnės, net jei mum dar nepasiekiamos. Iš kitos pusės jei palaikai reliatyvistinį požiūrį tai surišk mintim savo laboratoriją su ta greit skrendančia dalele, tada Žemėj likusieji turėtų pradėt spinduliuoti visokiom ten dark mater ar kitokiom materijos formom . Taigi ten taip teigiama tik aš apverčiu stebėtoją, jei pvz tavo požiūriu jie lygiaverčiai. Bet kaip minėjau Niemand didžiausias motyvas dabartiniam mokslui įvesti vieną atskaitos sistemą yra automatinis panaikinimas konflikto su kvantine mechanika. O su laiku ateis ir supratimas, kaip tai įrodyti. Reikia tik neužsispirti kaip ožiam ant tilto, bet tiesiog padaryti prielaidą: eteris yra. Tada pasėdėti savaitę su šita prielaida ir pradės ne vienam kilti minčių kaip tai įrodyti. Man aišku prireikė daugiau nei savaitės, bet aš ir nesu prie gabiausių.

Na gerai, sakykim yra tas vienintelis tikras FoR cmb atzvilgiu. Dabar kas is to? Transformuoji i tai ka mato stebetojas ir nusinulina viskas. Ka tu naujo nori parodyt? kas nenusinulina?

Pirma pabandykim suprasti kodėl nebesipjaus su QM. Mano supratimu tiesiog priėmus vieną atskaitos sistemą išsiprastins erdvėlaikis. Tokioj sistemoj nebereikės laiko kaip 4 matmens. Šita konstrukcija tiesiog išsiprastins. Ir kiek skaičiau forumuose ketvirtas laiko matmuo būtent trugdo tas teorijas sujungti. Bet einant nuo postulato, kad c ne konstanta erdvėlaikio matematinė konstrukcija automatiškai neatsiranda. Koks skirtumas iš kurios pusės eisi , ar išprastinsi ar net nesukursi rezultatas tas pats.

ka dalele dare kitaip nei visos kitos daleles kad jos laikas didziausias? Atsakymas: lakste maziau erdvelaikiu. Kieno FoR? savo? Atsakymas: Ne. Tos pacios daleles gali staigiai visos kartu padidinti greiti ta pacia kryptimi, transformuoji FoR, laikrodziu duomenys nuo to nepasikeicia. Jei susitikimo taskas butu kur nors zemeje, tai tokia dalele butu greiciausiai viena is milky way daleliu, jei kur nors uz keliu milijardu sviesmeciu tai tikrai ne is milky way, nes mums ten nukakti reiketu keliauti kelis milijardus sviesmeciu erdve artimu sviesai greiciu. Cia neskaitant to kad daleliu tankis sukurtu juodaja skyle. (regimosios visatos daleles sukurtu regimosios visatos dydzio juodaja skyle, plius/minus eile, ir dar sako kad ne juodojoje skyleje gyvenam, ironiskas sutapimas, kaip ir sutapimas kad 1/hubblo konstanta artimas visatos amziui, ar ne per daug sutapimu?). Galim pailiustruoti Epsteinine diagrama https://ibb.co/QQf8FW5 Kadangi greitis c visko, tai kreiviu ilgiai vienodi, jei kreiviu ilgiai vienodi tai daleles susitinka skirtingame t aukstyje, vienos senesnes, kitos jaunesnes. Galim minkowskine paimt bet ten iskreipta t asis judanciu daleliu, nesimato taip gerai kaip Epsteininej, gautusi iskreitu t asiu kompozicija. Dar viena priezastis kodel FoR yra vienas, kad time-like separation skirtingu stebetoju atzvilgiu netampa space-like separation. T.y. igavus dalelei greiti ir transformavus i jos FoR tie skirtingi t auksciai netampa skirtingais d. Vat kuo as nesutinku su stardartine kosmologija tai kad t kryptis kiekviename erdves taske vienoda (1). Lokaliai kampo beveik nera, bet kosmologiniu masteliu kampas atsiranda (2) https://ibb.co/3r1W9rt Del gravitaciniu efektu tai sakykim turim dalele A, kuri stovi ant zemes pavirsiaus https://i.ibb.co/GkDBnb4/Screenshot-202 ... -01-50.png t1 - globali t asis, t2 - lygiagreti t1, lambda tai t2 ir erdves kampas yra lygus escape velocity, tas pats kampas kaip Epsteininej diagramos, kampas = greitis erdve. Kadangi dalele erdveje nejuda, tai jos judejimo trajektorija yra statmena iskreiptai erdvei - t3. Nejuda niekur, bet turi greiti. Del tokio greicio patiriamas laiko suletejimas, nors savo FoR nejuda. Butent del globalaus FoR leciau teka.

Jei tiksliau, tai ne laikas, o metrika. QM yra niutoninė teorija ir be laiko gyventi negali. STR ir QM puikiai draugauja, bėda atsiranda su GTR, tobiš gravitacija, tobiš dinamine metrika. Klasikinė QM duoda matematines formules, leidžiančias aprašyti sistemos (krūvos fizinių parametrų) evoliuciją erdvėlaikyje ir tuo pačiu suponuoja, kad erdvėlaikis yra statiškas, t.y. nepriklausomas nuo sistemos. Konkreti geometrija nesvarbi, svarbu, tik kad ji stabili būtų. GTR gi sako, kad metrika dinamiškai priklauso nuo sistemos parametrų, t.y. tam tikra prasme yra grįžtamasis ryšys. Sudėjus visą šitą į krūvą gauname renormalizacijos problemą, tobiš ištisinę begalybę. Na o imant kiekvieną teoriją atskirai abi jos turi bėdų su singuliarumais.

Negali imt visatos pradžios kosmologijos kuriai nors dabartinei teorijai tikrinti. Priešingai mūsų realiem eksperimentam neatskiriamos teorijos gali duoti visiškai kitokį vaizdą tiem seniem laikam. Dar tik pro raktų skylutę pažiūrėta, kas tas vakuumas, tolėl čia tik pažaidimas spėlioti apie pasaulį tiek laiko atgal. Bet žiūrint dabar imant c constant tik vieno reiškio atžvilgiu erdvėlaikis neišsiveda. Reiškia jį galima išprastinti jei žmogus eina nuo reliatyvumo ir pasirenka vieną sistemą ale Lorenco eterį. Minkovskio erdvės čia kai dydžiai reliatyvūs. Kai visi stebėtojai vienareikšmiškai sutaria kokia tavo masė ir koks tavo procesų sulėtėjimas dėl tos masės nėr kur Minkovskį taikyti.

Na tai gi yra eterine matematika, kuri nieko naujo nesukuria ir duoda tokius pat rezultatus kaip einsteino STR. Kodel negali? Tos pacios lygtys galioja nuo t=0 iki dabar. Jei kas negalioja tai lygtis bloga, o ne visata kalta. Nori izvalgu tai imi krastutinius atvejus, kai d arteja prie nulio ir kai t prasideda nuo nulio, kitu atveju niekur nepajudesi. Jei viskas atitinka eini kazka kito veikt, jei ne- galvoji kas blogai.

Yra fiziniai objektai pvz.: kvantinis vakuumas ( išvertus į mano žodinėlį eteris, bet nesvarbu ), šviesa ir t.t. Kvaila manyti, kad sviesa nesaveikauja su tuo vakuumu per jį sklisdama. Kaip pasikeičia kvantinio vakuumo sąvybės jau kitas klausimas. Čia kalba ne apie metrikas, čia kalba apie kvantinio vakuumo fizines sąvybes arti didelių kūnų. Kaip ir atveju su kokia šiluma čia, kad ką nors suprasti gali suprasti tik per to kvantinio vakuumo sudedamųjų dalių judėjimą. Galima spėti, kad tas judėjimas simetriškas visom kryptym kai kūnų nėra ir asimetriškas kai arti dideli kūnai. Metrikos čia kaip kokie idealių dujų dėsniai kai nežinoma dujų sandara. Bet toks požiūris gali dar labiau nuvesti į pievas nei konkrečių kvantinio vakuumo fizinių sąvybių spėliojimas. Fizikai bliamba, reikia ne principus spėlioti , o nežinomų reiškinių sandarą ir sąvybes ! Įsivaizduokit pusė kvantinio vakuumo dalių juda į kairę, pusė į dešinę. Kokia metrika šitą sąvybę aprašytų? Bet realiai ten dar daug sudėtingesnis judėjimas turėtų būti + nestabilumas/virtualumas atskirų elementų, kurie pastoviai transformuojasi iš vienų būvių į kitus. Ar manot, kad kvantinio vakuumo elementų judėjimas neturi įtakos šviesos greičiui ?

Nesupranta ne vakumo, o materijos. Vakume jokiu begalinio tankio fluktuaciju nevyksta.

spėti kur atsirado nekorektiški modeliavimo veiksmai. Ir yra gan akivaizdu, jog tai yra nutikę ne fundamentaliame lygyje.