Visam pasauliui sutelkus visą savo dėmesį į kovą su koronaviruso pandemija, ekspertai perspėja, kad jau susiduriame su dar viena globalia infekcine grėsme.

Antibiotikams atsparios bakterijos nebesulaukia tiek daug dėmesio kaip COVID-19, nes jų sukeliamos ligos plinta lėtai ir nuosekliai, o ne apima visą pasaulio kone akimirksiu. Tačiau tokios bakterijos gali tapti COVID-19 lygio grėsme, perspėja ekspertai. Ir tai jau vyksta.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, kiekvienais metais antibiotikams atspari bakterinė infekcija diagnozuojama beveik trims milijonams amerikiečių. Iš jų maždaug 35 tūkst. miršta.

Visame pasaulyje kiekvienais metais nuo tokių infekcijų miršta apie 700 tūkst. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad išliekant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 metų nuo antibiotikams atsparių infekcijų gali mirti maždaug 10 mln. žmonių.

Dėl per dažno antibiotikų skyrimo, jų perteklinio naudojimo gyvulininkystės srityje bei kitų veiksnių nemažai skirtingų bakterinių infekcijų, įskaitant kai kurias gonorėjos, tuberkuliozės ir salmoneliozės atmainas, tapo itin sunkiai gydomos, o kartais ir visai neišgydomos. Taip yra todėl, kad nedidelė dalis šių bakterijų, kurios išgyvena antibiotikų poveikį, kinta ir dauginasi, o taip vystosi atsparumas.

Visame pasaulyje kiekvienais metais vien tik nuo antibiotikams atsparios tuberkuliozės miršta 230 tūkst. žmonių.

„Vis labiau tikėtina, kad bakterines infekcijas bus labai sunku gydyti, o nepagydomos bakterinės infekcijos yra labai blogai. Nepagydomos bakterinės infekcijos padaro labai daug žalos. Jos žudo žmones“, – sakė Harvardo universiteto imunologijos ir infekcinių ligų profesorė Sarah Fortune.

Kalifornijos universiteto medicinos profesorė Steffanie Strathdee sako, kad apie šią grėsmę kalbama nepakankamai.

„Skirtingai nuo koronaviruso, kuris atsirado ir išplito staiga, superbakterijų krizė trunka jau kurį laiką, – sakė ji. – Tau jau yra pandemija. Tai jau yra pasaulinė krizė, ir padėtis dar blogesnė koronaviruso kontekste.“

Buvęs JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovas Tomas Friedenas sakė, kad JAV valdžiai reikia agresyvesnio ir daugialypio požiūrio kovai su tuo, ką jis vadina „košmariškomis bakterijomis“. Jo teigimu, medikų bendruomenė turėtų ypatingai daug dėmesio tam, kaip infekcinės ligos plinta ligoninėse.

„Visiškai neabejoju, kad po 20-40 metų mes žvelgsime į sveikatos apsaugos sistemą ir tai, kas buvo įgyvendinta 2020 metais, ir purtysime galvas stebėdamiesi, kaip jie galėjo leisti tokiam dideliam skaičiui infekcijų plisti sveikatos priežiūros įstaigose, – sakė jis. – Mes net nesame priartėję prie to, kur turėtume būti kalbant apie infekcijų prevenciją ir kontrolę.“

„Disfunkcinė“ visuomenės sveikatos priežiūros sistema apsunkina problemos sprendimą

Didžioji dalis to dėmesio ir išteklių, kurių turėtų sulaukti bakterijos, dabar skiriama kovai su koronavirusu, sakė S. Strathdee. Todėl šiuo požiūriu koronaviruso pandemija prisideda prie antibiotikams atsparių bakterijų problemos.

Liepą PSO paragino atsargiau skirti antibiotikų koronavirusu užsikrėtusiems pacientams, kad būtų sumažinta atsparumo antibiotikams grėsmė. Gegužę atlikta viena analizė atskleidė, kad iš maždaug 2 tūkst. visame pasaulyje ligoninėse gydytų koronavirusu užsikrėtusių pacientų 72 proc. gavo antibiotikų, nors tik 8 proc. išsivystė bakterinė arba grybelinė infekcija.

Bakterijoms tampant vis atsparesnėms antibiotikams, katastrofiškų pasekmių rizika didėja. Pavyzdžiui, E. Coli bakterija kiekvienais metais sukelia milijonus šlapimo takų infekcijų. „Jeigu išsivystytų antibiotikams atspari atmaina, tokia infekcija galėtų plisti ir nužudyti daugybę jaunų moterų“, – sakė Džordžo Vašingtono universiteto Antibiotikų atsparumo veiksmų centro įkūrėjas ir vadovas Lance‘s Price‘as.

„Jos kreiptųsi į gydytoją dėl, jų manymu, eilinės šlapimo pūslės infekcijos, o galiausiai mirtų nuo kraujo užkrėtimo, nes gydytojai mėgintų ir nesugebėtų išgydyti jų infekcijos, kuri plistų iš šlapimo pūslės į inkstus ir kraujotaką“, – sakė jis.

Anot L. Price‘o, koronaviruso pandemija parodė, kokia „disfunkcinė“ yra mūsų visuomenės sveikatos sistema, dėl kurios „tapome lėtai plintančių ir antibiotikams atsparių bakterijų taikiniais“.

„Jungtinės Valstijos nėra pasirengusios susidoroti su bakterinėmis pandemijomis, kaip rodo mūsų negebėjimas susidoroti su daugeliu tuo pat metu fiksuojamų daugeliui vaistų atsparių bakterijų epidemijų ir pandemijų“, – sakė jis.

Anot S. Fortune, bėgant laikui, bakterijos tampa atsparios naujiems antibiotikams, todėl jų vartoti reikia labai atsargiai, o taip pat reikia kurti naujų antibiotikų.

Tačiau naujos klasės antibiotikų nesukuriama jau kelis dešimtmečius. Jų sukurti pasišovusios kompanijos, tokios kaip „Achaogen“ ir „Aradigm“, pastaraisiais metais nutraukė veiklą. O tokios farmacijos milžinės kaip „Novartis“ ir „Allergan“ to net nesiima.

Pasak S. Fortune, vaistų gamintojams naujų antibiotikų kūrimas nėra toks pelningas kaip kitų vaistų atveju. Daugelis farmacijos kompanijų mėgino sukurti naują antibiotiką ir joms nepasisekė, todėl jos skiria daugiau lėšų kurti vaistus, kuriuos žmonės vartotų reguliariai, o ne tik tuomet, kai jiems išsivysto infekcija.

Be to, kompanijos negali iš antibiotikų užsidirbti tiek, kiek iš kitų vaistų. Galiausiai antibiotikų galiojimo laikas yra trumpas. Tad norint, kad būtų sukurta naujų antibiotikų, reikia rasti būdų padaryti taip, kad farmacijos kompanijoms jų kūrimas taptų prioritetu.

Jungtinė Karalystė jau imasi skatinimo priemonių. Šalies valdžia investuoja 60 mln. JAV dolerių į antibiotikų kūrimą per inovacijų fondą. Ir šalies Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba NHS yra sukūrusi specialų finansavimo mechanizmą, kuriuo siekiama skatinti farmacijos kompanijas kurti naujų antibiotikų. Pagal šį planą, NHS mokės kompanijoms į priekį už prieigą prie antibiotikų, o ne už tai, kiek tablečių jos pagamina.

Daugiau virusų ... kovai su bakterijomis

Kovai su antibiotikams atspariomis bakterijomis gali padėti ne tik nauji antibiotikai, bet ir tam tikro tipo virusas. Egzistuoja tam tikro tipo virusų, vadinamų fagais, kurie natūraliai žudo tam tikras bakterijas. Jeigu pavyks nustatyti konkretų fagą, kuris naikintų bakteriją, kuria užsikrėtė žmogus, bus galima naudoti tą virusą infekcijai gydyti.

S. Strathdee pati asmeniškai susidūrė su tokiu gydymo metodu. Jos vyras 2015 metais užsikrėtė superbakterija, kurios negalėjo sunaikinti jokie antibiotikai. Todėl ji susisiekė su žmonėmis, analizuojančiais fagus ir superbakterijas. Kanalizacijos sistemoje ir galvijų mėšle, kur yra daug fagų, mokslininkai rado konkretų fagą, kuris galėjo sunaikinti tą konkrečią bakteriją. Kai kokteilio iš milijardų tokių fagų buvo sušvirkšta S. Strathdee vyrui, jis visiškai pasveiko.

„Net tik mano, infekcinių ligų epidemiologės, but mano visos šeimos gyvenimas apvirto aukštyn kojom ir daugiau niekada nebebus toks pats dėl superbakterijos. Ir jeigu jau mane tokia bakterija užklupo netikėtai, ji gali užklupti bet ką, nes eilinis žmogus nežino, kokio tai dydžio problema“, – sakė ji.

S. Strathdee yra viena iš IPATH centro įkūrėjų, ir šiuo metu jis ruošiasi pradėti pirmuosius klinikinius fagų terapijos bandymus. „Mums reikia milžiniškos fagų bibliotekos, kuri būti atviras šaltinis, padėsiantis sutapatinti fagus su konkrečiomis bakterinėmis infekcijomis, kad fagai kartu su antibiotikais būtų naudojami naikinti šias superbakterijas“, – sakė ekspertė.

T. Friedenas pažymėjo, kad šiai problemai spręsti yra būtinas tarptautinis bendradarbiavimas.

„Esmė ta, kad reikalingas yra daugiapusis atsakas. Tai reiškia, kad reikia nuoseklaus finansavimo JAV vyriausybinėms sveikatos priežiūros organizacijomis, įkaitant ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrus. Tai reiškia, kad būtina rimta parama PSO, įskaitant finansavimą ir įgaliojimus, o tai reiškia, kad reikia geresnio ir tvirtesnio požiūrio identifikuojant ir šalinant mūsų pasirengimo visame pasaulyje spragas.“

Komentarai ()