Praeityje Venera galėjo būti daug panašesnė į Žemę, nei kad yra šiandien? To įrodymų galima rasti daug arčiau, nei manyta iki šiol (1)
Praeityje Venera galėjo būti daug panašesnė į Žemę, nei šiandien. Kaimyninėje planetoje galimai buvo skysto vandens, o jos atmosfera toli gražu nebuvo tokia tanki, kaip dabartinė. Patikrinti šią hipotezę bei apskritai susigaudyti Veneros istorijoje labai padėtų skirtingo amžiaus jos paviršiaus uolienos, bet kol kas tokių parsigabenti į Žemę praktiškai neįmanoma.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime teigiama, kad Veneros dalelių galima būtų rasti daug arčiau – Mėnulyje.
Asteroidų smūgiai į Venerą, ypač jei jos atmosfera buvo panaši į Žemės, turėjo išmušti į kosmosą milijardus akmenų. Remdamiesi skaitmeniniais modeliais, tyrėjai apskaičiavo, kad maždaug vienas iš dešimties tūkstančių tokių akmenų galėjo pataikyti į Mėnulį, o apie pusė šių smūgių įvyko pakankamai mažais greičiais, kad smūgio metu akmens savybės praktiškai nepasikeistų. Mėnulyje nėra atmosferos ir jau seniai nevyksta vulkanizmas, taigi nukritusios uolienos gali išlikti beveik nepakitusios milijardus metų.
Tyrėjai apskaičiavo, kad iš kiekvienų dešimties milijonų Mėnulio regolito grūdelių 2-3 gali būti atlėkę iš Veneros, priklausomai nuo to, kada kaimyninė planeta neteko vandens ir apsigaubė tankia atmosfera. Gali būti, kad jų yra net ir Apollo astronautų pargabentuose mėginiuose – išnagrinėjus juos, gali paaiškėti naujų detalių ir apie Venerą. Jei tarp šių uolienų nepavyks identifikuoti Veneros gabalų, tokių uolienų paieška gali tapti svarbia Artemis misijų dalimi, pradedant 2024 metais.
Tyrimo rezultatai arXiv.
