1747 metais dabartiniame Masačusetse neturtingoje šeimoje gimė niekuo neišsiskiriantis berniukas Timothyis. Jis nebuvo labai gabus. Tiesą sakant, žmonės manė, kad jis - eilinis kvailelis, kokių yra buvę milijonai. Būdamas 8 metų Timothyis metė mokyklą ir tapo darbininku ūkyje. Po 8 metų ji jau buvo odininko pameistriu. Na, o vėliau jį gyvenimas vedė link neįtikėtinos sėkmės ir turtų.

Kaip Timothyis Dexteris praturtėjo? 1769 metais jis atsikraustė į Niubiryportą ir netrukus vedė turtingą 32 metų našlę. Netrukus Dexteris gyveno prabangioje viloje ir už žmonos pinigus perkaliojo visokius menkniekius. Per JAV nepriklausomybės karą jis ėmė pirkti nuvertėjusius pinigus. Kodėl? Nes jie buvo nuvertėję - jei pigu, kodėl jis neturėtų jų pirkti?

Pasibaigus karui JAV valdžia atliko eilę žingsnių, kuri leido sugrąžinti kontinentinės valiutos vertę. Dexteris netikėtai tapo dar turtingesniu nei buvo anksčiau. Už savo naujus pinigus jis pasistatė du laivus ir pradėjo eksporto verslą tarp JAV, Karibų ir Europos.

Kvailelio Dexterio sėkmė labai erzino kitus verslininkus ir jie rimtai norėjo pastūmėti neišsilavinusį verslininką link bankroto. Jie pasiūlė į Karibus eksportuoti lovų šildykles (ilgą rankeną turinčius uždarus indus, į kuriuos galima dėti karštas anglis). Dexteris, nežinodamas, kad karštuosiuose kraštuose tokių patogumų nereikia, paklausė šio patarimo. Karibuose šie indai buvo itin paklausūs - vietiniai juos naudojo melasai gaminti. Dexteris vėl uždirbo nemažai pinigų. Paklausęs lygiai tokio pat nevykusio patarimo Dexteris karštųjų Karibų salų gyventojams pasiūlė ir vilnones pirštines. Šiems jų nereikėjo, bet salose tuo metu lankėsi ir prekeiviai iš Azijos, kurie nupirko visas pirštines ir jas eksportavo į Sibirą.

Dexteriui visada taip sekėsi. Žmonės juokais jam patarė „eksportuoti anglis į Niukaslą“ - tuo metu tai buvo gerai žinomas posakis, patarlė, apibūdinanti nereikalingą darbą. Nes Niukaslas buvo žinomas kaip angliakasių miestas. Tik kvailelis Dexteris juokų nesuprato ir išsiuntė anglių siuntą į Niukaslą. Ji atkeliavo per patį kalnakasių streiką ir anglys buvo nupirktos už labai gerą kainą.

Atsitiktinis Dexterio verslumas buvo tiesiog juokingai neįtikėtinas. Kartą jis į Pietryčių Aziją eksportavo Biblijas. Matote tame problemą? Krikščionybė ten niekada nebuvo dominuojanti religija. Tačiau Biblijas išpirko misionieriai. Kitą kartą Dexeris į Karibus išsiuntė daug benamių kačių, kurias vėl pelningai pardavė, nes tos salos kentėjo nuo graužikų problemų. Net kai atrodė, kad Dexteris prisidirbo, sėkmė į jį atsisukdavo kitu kampu. Kartą jis netyčia nusipirko didelį banginio kaulo kiekį. O vėliau jį pardavė korsetams gaminti ir uždirbo gražų pelną.

Kiti turtingi Naujosios Anglijos gyventojai dažnai būrėsi į visokius vakarėlius ir susitikimus. Tik Dexteris juose nebuvo laukiamas - turtingiems snobams jis atrodė kaip bereikšmis kvailelis. Verslininką tai labai pykdė ir jis visomis išgalėmis stengėsi pamėgdžioti turtingųjų gyvenimo stilių. Tiesa, tai jam sekėsi prastai. Jei ir sulaukdavo svečių, jis jiems sakydavo, kad jo žmona mirė net jei ji būdavo namuose. „Ta moteris? Ne, ji ne mano žmona, tai tik jos vaiduoklis“, sakydavo Dexteris.

Jausdamasis nevertinamas, Dexteris nusprendė suvaidinti savo mirtį. Į netikrus šerminis atėjo net 3000 žmonių. Iš tikrųjų, ne visi jie buvo Dexterio draugai. Kitiems tai buvo proga dar kartą apkalbėti dažnai patyčiomis skalautą turtuolį. Keista, tačiau apie apgaulę nežinojo (arba Dexteris taip manė) ir jo žmona. Blogiausia tai, kad ji nė kiek neverkė, todėl Dexteris vėliau ją primušė lazda.

Dexterio namai buvo dekoruoti keistomis medinėmis skulptūromis, vaizdavusiomis įvairius garsius asmenis. Čia taip pat buvo minaretas, kupolas, auksinis erelis. 1802 metais buvo išleista ir Dexterio knyga „A Pickle for the Knowing Ones or Plain Truth in a Homespun Dress“. Joje verslininkas skundėsi apie savo žmoną, politikus, dvasininkus ir kitus verslininkus. Knygoje buvo tik 8847 žodžiai (tik 15 kartų daugiau nei šiame straipsnyje), bet nebuvo nei vieno skyrybos ženklo. Neišsilavinęs Dexteris visiškai neišmanė gramatikos, todėl ir didžiosios raidės buvo naudojamos bet kaip ir bet kur. Iš pradžių knyga dalinta nemokamai, tačiau, kaip jau tikriausiai galite nuspėti, vėliau ji buvo pelningai pardavinėjama - toks jau buvo tas Dexteris! Antrajame knygos tiraže jis pridėjo ir papildomą puslapį, pilną įvairių skyrybos ženklų su instrukcija susidėti juos ten, kur norisi.

Dexteris mirė sulaukęs tik 59 metų amžiaus. Tačiau istorija apie verslininką, kuriam nepaprastai sekėsi, taip niekada ir nebuvo pamiršta.

Komentarai (1)