Į Mėnulį ieškoti nežemiškos gyvybės - kodėl Žemės palydovas yra gera vieta tokiems tyrimams? (1)
Po ketverių metų žmonės turėtų sugrįžti į Mėnulį. Ir ne tik sugrįžti, bet rengti nuolatines misijas, greičiausiai net ir įkurti nuolat gyvenamą tyrimų stotį. Tokie planai atveria naujas mokslinių tyrimų perspektyvas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daug kalbama apie galimą proveržį radijo astronomijoje, įrengus radijo teleskopą orbitoje aplink Mėnulį arba tolimojoje Mėnulio pusėje. Apsaugotas nuo žmonių veiklos kuriamų radijo bangų, teleskopas padėtų susidaryti daug geresnį vaizdą apie kosminius radijo šaltinius.
Dar didesnį proveržį tokie teleskopai galėtų suteikti nežemiškų protingų būtybių paieškoms. Tikėtina, kad panašaus į žmoniją išsivystymo lygio civilizacija turėtų naudotis radijo bangomis, kaip vienu iš pagrindinių komunikacijos būdų – būtent tokius signalus įprastai ir tikimasi aptikti. Tačiau žmonijos kuriami radijo signalai šioms pastangoms kenkia daug labiau, nei tiesiog radijo astronomijai, mat kompleksiškus signalus atskirti nuo žmogiškų daug sunkiau, nei natūralius.
Radijo astronomijos Mėnulyje planai turėtų būti rengiami jau dabar, kad būtų galima pakankamai iš anksto įrengti „radijo-tylų“ rezervatą mūsų palydove, iki žmonijos veiklai išsiplečiant tenai. Viena geriausių vietų Mėnulio paviršiuje būtų nemažas krateris, kurio kraštai papildomai apsaugotų teleskopą nuo triukšmo.
Palydovinis teleskopas, skriejantis orbitoje, būtų pigesnis ir techniškai lengviau įgyvendinamas, tačiau stebėjimus galėtų vykdyti tik kiek mažiau nei pusę orbitos periodo.
Bet kuriuo atveju, tyrėjų teigimu tokius teleskopus pagaminti būtų įmanoma per ateinantį dešimtmetį – ir technologiškai, ir finansiškai.
Detalesnį idėjos aprašymą rasite arXiv.
