Harvardo mokslininkai atsakė, kur didesnė tikimybė užsikrėsti COVID-19 - lėktuve ar prekybos centre? (3)
Dabar bus labai daug ginčų, koks priešas yra COVID-19 - toks, su kuriuo reikia susigyventi, ar toks, nuo kurio reikia slėptis. Tačiau kaip nesustabdysi Žemės sukimosi, taip nesustabdysi ir žmonių judėjimo. Harvardo universiteto mokslininkai nusprendė patikrinti, ar skraidymas dabar tikrai yra tokia prasta mintis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau rašėme apie tai, kad „Airbus“, „Boeing“ ir „Embraer“ atliko nepriklausomus tyrimus, kurie parodė, kad dabar tikimybė užsikrėsti COVID-19 lėktuve yra itin maža. Nors naudota metodologija atrodo įdomi ir tiksli, negalima paneigti fakto, kad lėktuvų gamintojai yra suinteresuoti aktyvios komercinės aviacijos ateitimi. Ar rezultatai apskritai būtų skelbti, jei lėktuvų keleiviai susidurtų su aukšta COVID-19 rizika?
Tačiau dabar savo tyrimą paskelbė ir Harvardo universiteto mokslininkai. Jie teigia, kad lėktuvų keleiviai susiduria su žema COVID-19 rizika, jei jie, oro linijos ir oro uostai laikosi higienos taisyklių. Būtinas daugiasluoksnis pasiruošimas. Tai yra, oro uostuose būtina laikytis socialinės distancijos ir dezinfekuoti rankas, lėktuvus taip pat būtina kruopščiai ir dažnai valyti, o keleiviai privalo dėvėti kaukes.
Jei visų reikalavimų laikomasi, mokslininkai teigia, kad tikimybė pasigauti SARS-CoV-2 virusą lėktuve yra mažesnė nei, pavyzdžiui, apsipirkinėjant parduotuvėje ar lankantis viešoje maitinimo įstaigoje. Ir tai iš tikrųjų nestebina.
Jūs retai esate taip gerai ventiliuojamoje patalpoje kaip lėktuvo salonas. Modernūs lėktuvai turi itin geras oro valymo sistemas. Be to, oras salone visiškai pakeičiamas 10-30 kartų per valandą. Cirkuliacija vyksta iš viršaus į apačią, o tai tik padeda lašeliams keliauti žemyn. Dauguma paviršių, kuriuos liečia daugiau keleivių, yra labai kieti, todėl greitai džiūsta ir yra lengvai valomi. Be to, priešingai nei kitose transporto priemonėse, niekas nedarinėja durų ar langų ir visi keleiviai sėdi pasisukę viena kryptimi.
Sunkiausiai, žinoma, išlaikyti socialinę distanciją lėktuve. Oro linijos, žinoma, nori parduoti kiek įmanoma daugiau bilietų, nes kitaip skrydžiai bus nuostolingi. Be to, sudėtinga užtikrinti, kad visi keleiviai tinkamai dėvi kaukes - daug žmonių nėra protiškai pajėgūs visiškai užsidengti burną ir nosį. Harvardo mokslininkai siūlo paprastą išeitį - tuos keleivius, kurie negeba laikytis paprastų taisyklių, reikia įtraukti į juoduosius sąrašus. Taip jau seniai daroma su tais, kurie nesisega saugos diržų ar atsisako atsisėsti, kai tai yra privaloma.
Tik kažin, ar daug žmonių bus įtikinti tokių Harvardo mokslininkų žodžių. Aviacijos pramonė kankinasi ne tik dėl to, kad žmonės bijo skraidyti, o ir dėl to, kad kelionės apskritai dabar yra suvaržytos daugybe apribojimų. Ir pirkti bilietus ateičiai nėra lengva, nes neaišku, kaip ta ateitis atrodys.