Žvaigždės - pabėgėlės: aiškėja, kaip gi masyvios izoliuotos žvaigždės ištrūksta iš spiečių ()
Žvaigždės formuojasi ne pavienės, o įvairaus dydžio grupėmis. Dalis grupių laikuo bėgant suyra, bet paprastai tai nutinka per dešimtis milijonų metų ir ilgiau. Visgi maždaug ketvirtis masyvių žvaigždžių, kurios apskritai gyvena tik keletą milijonų metų, randamos ne grupėse, o izoliuotos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime bandoma išsiaiškinti, ar jos taip ir susiformavo.
Tyrėjai stebėjo 210-ies masyvių žvaigždžių aplinką Mažajame Magelano debesyje – palydovinėje Paukščių Tako galaktikoje – ir ieškojo aplink jas blausių telkinių. Masyvi žvaigždė niekaip negalėjo susiformuoti visiškai viena, tačiau galėjo užgimti kartu su labai blausiomis kompanionėmis, kurių galbūt anksčiau nepavyko aptikti.
Visgi net ir dabar tokių telkinių aptikta tik prie 4-5% masyvių žvaigždžių, taigi galima gana tvirtai teigti, jog beveik visos masyvios izoliuotos žvaigždės gimė spiečiuose ir buvo iš jų išmestos.
Ištyrę 304 žvaigždes toje pačioje gakaktikoje, tyrėjai nustatė, kad dauguma jų iš gimtųjų spiečių išlėkė dėl dinaminių efektų – dvinarei žvaigždei praskridus arti kitos. Tokia artima sąveika vieną iš trijų žvaigždžių gali išmesti lauk labai dideliu greičiu, pakankamu įveikti spiečiaus gravitaciją. Kitas būdas yra supernovos sprogimas, kuris taip pat dažnai suardo dvinarę žvaigždę ir nesprogusiai narei leidžia pabėgti.
Visgi žvaigždžių masių, greičių, dvinariškumo ir kitų savybių pasiskirstymas rodo, kad supernovos atsakingos tik už trečdalį-ketvirtadalį visų pabėgėlių. Net ir supernovų išlaisvintos žvaigždės dažnai galėjo pirma pabėgti iš spiečiaus kartu su kompanionėmis, o tik vėliau likti vienišos po sprogimo.
Tyrimo rezultatai arXiv: formavimasis ir pabėgimo mechanizmai.
