Sena BioNTech svajonė: nuo koronaviruso iki vėžio vakcinos? ()
BioNTech pasiektas koronaviruso vakcinos proveržis iš tiesų buvo tik pašalinis produktas, siekiant jų tikrojo tikslo. Kompanija viliasi savo mRNR technologija įvykdyti kovos su vėžiu revoliuciją.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Laikas – labai tinkamas. Rekordiškai daug užsikrėtusiųjų, kaip ir mirusių nuo infekcijos, ir štai, pasaulio žiniasklaidos antraštės: naujo tipo vakcinos nuo COVID-19 efektyvumas 90 procentų.
„Šie duomenys yra žingsnis link galimo dabartinės pandemijos sprendimo,“ sako Uğuras Şahinas, gydytojas ir Maince įsikūrusios biotechnologijų kompanijos BioNTech, kartu su JAV farmacijos kompanija Pfizer sukūrusios vakciną, vykdomasis direktorius. Šios dvi kompanijos dabar laukia JAV reguliuojančių institucijų patvirtinimo.
Šis proveržis gali žymėti ne tik koronaviruso krizės pabaigos pradžią – jis gali radikaliai pakeisti visą vakcinų kūrimą. Naudojant šią technologiją, žmonėms leidžiamas serumas, kuriame yra informacinės arba matricinės ribonukleininės rūgšties (angl. message RNA – mRNR) molekulės, pernešančios baltymų „brėžinius“.
Šias molekules pasisavina kūno ląstelės ir pagal mRNR ima gaminti konkrečius baltymus. Tačiau šie baltymai yra „svetimi“ ir juos užpuola imuninės ląstelės – taip jos „išdresiruojamos“ ir susidaro imunitetas.
„Istorinis rezultatas“
Kadangi ši technologija potencialiai gali būti panaudota kovoti su įvairiausiomis ligomis, įskaitant ir vėžį, ji tiairama jau ne vieną dešimtmetį. O dabar, kovojant su SARS-CoV-2 virusu, BioNTech ir Pfizer parodė, kad ji veikia.
„Tai istorinis rezultatas, pirmoji mRNR vakcina, pademonstravusi tarpinį efektyvumą,“ sako imunologas Nicholas Jackson iš Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicijos (Coalition for Epidemic Preparedness Innovations), tarptautinio vakcinų tyrimų aljanso. Jei nekils kliūčių „šis teigiamas rezultatas galėtų pradėti naują mRNR technologijų pritaikymo kovai su infekciniais susirgimais erą“, DER SPIEGEL sakė Jacksonas.
Su juo sutinka ir Pennsylvanijos universiteto asist. prof. Norbertas Pardi. Komentuodamas DER SPIEGEL, jis sakė: „Fantastiška, kad mRNR vakcina veikia taip gerai.“ Jeigu ji pasiteisins, „labai tikėtina, kad artimiausiais metais bus patvirtinta vis daugiau ir daugiau mRNR vakcinų prieš vėžį ir infekcines ligas“, sako jis.
Tyrėjai mRNR technologijos vakcinų gamybai ėmėsi iš dalies dėl to, kad kūrimo tradiciniais metodais darbo sąnaudos labai didelės. Tokios vakcinos gaminamos, naudojant susilpnintus virusus ar virusų dalis. Pavyzdžiui, gaminant gripo vakciną, virusų dauginimui sunaudojama 500 milijonų kiaušinių. Negana to, tokiu būdu kuriamos vakcinos neefektyvios, kovojant su kai kuriomis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, AIDS ar Dengė karštinė, ar juo labiau, kuriant vakcinas sergantiems vėžiu.
Todėl daug patrauklesnis atrodo būdas programuoti pačias kūno ląsteles gaminti vakciną, pateikiant joms atitinkamas mRNR. Šį būdą tyrėjai ėmė bandyti daugiau nei prieš trisdešimt metų, laboratoriniams gyvūnams suleisdami svetimos mRNR – paklusdamos jose esančioms instrukcijoms, gyvūnų raumenų ląstelės imdavo gaminti joms svetimą medžiagą.
Vakcina nuo vėžio?
Bet po tokio perspektyvaus starto, pažanga ilgam prislopo. Priežastis – mRNR pasirodė esanti itin nestabili, vos suleista į kūną, dažnai suirdavo ar ir visai išnykdavo. Reikėjo mRNR kažkaip supakuoti, kad ji galėtų nenukentėjusi patekti į ląsteles. Ir tik per pastaruosius 10 metų techninės inovacijos ir tyrimų finansavimas pavertė mRNR „perspektyviu terapiniu įrankiu“, pažymėjo Pardi.
Medicinos ekspertė Özlem Türeci su savo vyru Uğur Şahin abu dalyvavo šiame tyrime. Pora tikėjosi atrasti tobulesnį auglių gydymo metodą – ir nuo pat pradžios svajojo galėsiantys pagaminti vakciną nuo vėžio.
Ši vizija pagrįsta tuo, kad pradėjus augti vėžiniams audiniams, kuriamos ląstelės, kurias imuninė sistema vertina kaip svetimas. Türeci ir Şahin palygino konkretaus vėžio paciento sveikus ir nenormalius audinius ir sugebėjo rasti ląsteles, kurios atrodė svetimos. Tada jie pagamino mRNR, kurioje buvo užkoduotos būtent tų svetimų struktūrų kūrimo instrukcijos. Tada jie dar patobulino mRNR, kad ji pasiektų reikiamas kūno ląsteles.
Viename tyrime Türeci ir Şahin suleido atitinkamo mRNR 13 piktybine melanoma sergančių pacientų, ir nustatė, kad visų pacientų imuninės sistemos sureagavo. Aštuoniems iš jų remisija nepasireiškė nuo 12 iki 23 mėnesių. Šis gydymas negali užkirsti kelio vėžiui, bet galėtų padėti jį gydyti ir neleisti metastazuoti.
Panašių rezultatų tikimasi ir iš Cambridge, Massachusettse įsikūrusios kompanijos Moderna gaminamos vakcinos.Tokio gydymo ypatybė – kiekvienas pacientas gauna mDNR, kuri tiksliai pritaikyta vėžio, kuriuo jis serga, genetiniam profiliui. Tokia personalizuota imunoterapija tebelaikoma eksperimentine, bet pirmosios studijos rezultatai buvo tokie perspektyvūs, kad Türeci, Şahin ir jų komanda galėjo savo rezultatus publikuoti mokslo žurnalo Nature 2017 metų liepos mėnesio numeryje. Po beveik dviejų metų, eksperimentinis BioNTech gydymas buvo pritaikytas 52 metų amžiaus odos vėžio pacientui JAV, kuris paskui sakė Nature: „Iš tiesų mačiau, kaip vėžio ląstelės traukiasi man prieš akis.“
Žinoma, tokius teiginius visada reikia priimti atsargiai, bet dabar šią technologiją tyrinėja dešimtys kompanijų ir universitetų. Vyksta klinikiniai mRNR vakcinų, skirtų gydyti krūties, plaučių, prostatos, tiesiosios žarnos ir kt. vėžį. Kadangi taikomasi į tiek skirtingų vėžio rūšių, tai rodo, kad mRNR vakcinos gali būti kovos su šia liga įrankis, neseniai pažymėjo mRNR ekspertas N. Pardi.
1,3 mlrd. dozių
Tačiau suvokę gresiančios pandemijos sunkumą, sausį Türeci ir Şahin iš esmės per dieną įsijungė į koronaviruso vakcinos kūrimo lenktynes. Jie subūrė BioNTech komandą, kurioje iš pradžių buvo 40 narių. Remdamasi viruso genų seka, komanda greitai sukūrė 20 galimų vakcinos kandidatų ir pradėjo jų bandymus su laboratoriniais gyvūnais, siaurindami galimų serumų ratą. Tuo pat metu BioNTech kreipėsi į farmacijos milžinę Pfizer, siūlydama bendradarbiavimą klinikinių bandymų fazėje.
Šiame III fazės tyrime jau sudalyvavo daugiau nei 43 500 žmonių. Su trijų savaičių pertrauka, kai kuriems dalyviams buvo suleistos dvi placebo injekcijos, kai kuriems – vakcinos kandidatas. Nei tiriamieji, nei jų gydytojai nežinojo, kuris ką gavo. Kai iš viso 94 bandomieji susirgo COVID-19, duomenis pirmą kartą išanalizavo nepriklausomi ekspertai. Ši analizė parodė, kad vakcina „apsaugojo daugiau nei 90 procentų“, rašoma pranešime spaudai.
O kaip sekasi kitoms mRNR vakcinoms, tiesiogiai konkuruojančioms su BioNTech? Franz-Werner Haas, Tübingene įsikūrusios biotechnologijų firmos Curevac vadovas, sakė DER SPIEGEL, kad įrodytas jo kompanijos vakcinos kandidato visų leidžiamų dozių saugumas. Galutinis tyrimas, kuriam sėkmingai pasibaigus, vakciną bus leista naudoti, prasidės dar šiais metais. O Cambridge, Massachusettse įsikūrusi biotechnologijų kompanija Moderna, greitai galės parodyti „panašius rezultatus“, kaip ir BioNTech, sako Norbertas Pardi.
Tačiau lig tol visų akys nukreiptos į mRNR pionierę, biotechnologijų kompaniją Maince. Nors vakciną reikės saugoti ir transportuoti −70 °C temperatūroje, o kiekviena dozė JAV kainuos beveik 20 $, ir nepaisant to, kad jos efektyvumas dar galutinai nebuvo patvirtintas, vakcinos užsakymai išparduoti iki 2021 metų galo – visos iš planuojamų 1,3 milijardo dozių.
