Latvijoje kuriamas išskirtinis prietaisas - padės Žemei išvengti asteroidų ()
Rygos technikos universiteto miestelio pakraštyje mokslininkų komanda kuria technologiją, kuri vieną dieną galėtų sutrukdyti asteroidams atsitrenkti į Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Latvių startuolio „Eventech“ laboratorijoje rankomis montuojami didelio tikslumo laikmačiai šiuo metu naudojami stebint palydovus.
Šiemet kompanija laimėjo Europos kosmoso agentūros (ESA) kontraktą kurti laikmačius, kurių reikės studijuojant galimybes nukreipti į šalį asteroidus, galinčius pernelyg priartėti prie mūsų planetos.
NASA šiuo metu vykdo projektą „Asteroidų smūgių ir nukreipimo vertinimas“ (angl. Asteroid Impact and Deflection Assessment, AIDA), per kurį siekiama ištirti smūgio asteroidui poveikį. Pirmąjį šios misijos zondą „Double Asteroid Redirection Test“ (DART) planuojama išsiųsti 2021 metų liepos 22 dieną; jį iškels Elono Musko (Ilono Masko) kompanijos „Space X“ raketa „Falcon 9“.
500 kg zondas, kuris bus aprūpintas vaizdo kamera, nuskris prie asteroido Didymoso (65803 Didymos) ir trenksis į jį, kad išmuštų jį iš dabartinės trajektorijos. Jeigu šio dangaus kūno orbita nebūtų pakeista, asteroidas 2123 metais praskrietų netoli Žemės.
„Eventech“ tolimajam kosmosui skirti laikmačiai kuriami antram misijos zondui HERA, kurį planuojama paleisti penkeriais metais vėliau. Šis zondas turės patikrinti, ar pirmoji misija pavyko.
„Drąsiai žengti“
„Mūsų naująja technologija... antrajam ESA laivui HERA bus matuojama, ar pirmasis smūgis nukreipė kilometro skersmens Didymą nuo jo pradinio kurso, neleisdamas jam pakenkti žmonijai“, – naujienų agentūrai AFP laboratorijoje sakė „Eventech“ inžinierius Imantas Pulkstenis.
„Daug įdomiau drąsiai žengti ten, kur jokio žmogaus pėda nėra žengusi, nei gaminti kokias nors kasdieniškas plataus vartojimo elektronikos prekes dėl didžiulio pelno“, – pridūrė jis, pasiskolindamas garsųjį šūkį iš 7-ojo dešimtmečio mokslinės fantastikos serialo „Žvaigždžių kelias“ (Star Trek).
„Eventech“ laikmačiais tęsiama Latvijos kosmoso technologijų tradicija, prasidėjusi Sovietų Sąjungos laikais, kai 1957-aisiais skrieti aplink Žemę buvo paleistas pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik“.
Šiais laikmačiais matuojamas laikas, per kurį šviesos impulsas įveikia kelią iki kokio nors objekto orbitoje ir sugrįžta atgal.
„Eventech“ prietaisai gali užfiksuoti laiką, trumpesnį nei pikosekundė – viena trilijonoji sekundės dalis. Astronomams tokie duomenys leidžia išmatuoti atstumą dviejų milimetrų tikslumu.
Laikmačiai tolimajam kosmosui
Per metus pagaminama apie 10 tokių laikmačių, naudojamų observatorijose visame pasaulyje.
Jais stebimi palydovai, kurių vis daugėja. Be tradicinių mokslinių ir karinių palydovų, į orbitas paleidžiama vis daugiau privačių palydovų.
„Jiems visiems stebėti reikia įrankių“, – sakė „Eventech“ darbų vadovas Pavelas Razmajevas.
Nors Latvija visateise ESA nare tapo tik 2016 metais, kompanijos inžinieriai palydovus stebi nuo sovietinių laikų.
Latvijos universitetas net turi savo palydovinio lazerio diapazono (SLR) stotį miške į pietus nuo Rygos.
„Eventech“ inžinieriai sako naudojantys kuo daugiau analoginių detalių. Pagrindinė priežastis – kad šiuolaikiniams elektroniniams lustams reikia nanosekundžių signalui apdoroti, o tai per ilgas laikas pikosekundėmis matuojamiems ateinantiems duomenims.
Net fizinis pagrindinės plokštės ilgis gali paveikti tai, kaip greitai signalas nukeliauja iš vienos schemos į kitą.
Nors šie laikmačiai naudojami skaičiavimui Žemėje, kitame tos pačios laboratorijos kampe kuriamas ir prietaisas misijoms į tolimąjį kosmosą, objektams iš judančio kosminio zondo stebėti.
„Kitose planetose nėra GPS (Visuotinės padėties nustatymo sistemos), tad pats turi pasiimti savo tikslaus nustatymo [prietaisą]“, – sakė I. Pulkstenis.
Kurti prietaisus tolimajam kosmosui sudėtinga, bet „Eventech“ inžinieriai džiaugiasi.
„Mūsų patobulinta technologija turi atlaikyti ekstremalias temperatūras kosmose ir itin didelę kosminę spinduliuotę, – sakė I. Pulkstenis. – Tai smagus iššūkis.“
