Paaiškino, kaip keičiasi COVID-19 simptomai progresuojant ligai: 10–11 dienos – reikšmingiausios ()
Vis dažniau su koronavirusu užsikrėtusiais pacientais susiduriantys medikai išskyrė keletą tipinių COVID-19 eigos scenarijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų pateiktais duomenimis, net 40 proc. COVID-19 atvejų yra besimptomiai, užtat 20 proc. užsikrėtusiųjų, kuriems simptomai pasireiškia, serga ypač sunkiai ar netgi miršta.
Anksčiausiai pasireiškiančiais COVID-19 simptomais laikomi karščiavimas ir kosulys. Vėliau pacientai dažniausiai skundžiasi gerklės, galvos, raumenų ir kitokiais skausmais, juos gali kankinti pykinimas arba viduriavimas. Minėtina, kad tais atvejais, kai liga ypač komplikuojasi, virškinamojo trakto sutrikimų gali atsirasti ir pradinėje ligos stadijoje, rašoma portale sciencealert.com.
Ligai įsismarkavus ligoniai dažniausiai patiria kvėpavimo sunkumų. Šis tipiniu koronaviruso požymiu laikomas simptomas įprastai užfiksuojamas maždaug penktą ligos progresavimo dieną.
Visgi išvardyti simptomai paprastai pasireiškia ne tuoj pat po užsikėtimo. Kaip informuoja Ligų kontrolės ir prevencijos centrai, vidutiniškai COVID-19 inkubacinis periodas trunka maždaug penkias dienas.
Kaip tik tiek laiko infekuoti asmenys paprastai dar nežino, kad pasigavo virusą. Deja, netgi trunkant priešsimptomei fazei, užkratas gali plisti.
Kasdien pasireiškiančių simptomų analizė
Tūkstančius pacientų Kinijos ligoninėse metų pradžioje stebėję gydytojai išskyrė COVID-19 eigai būdingiausius simptomus ir nurodė, kuriuo metu jie paprastai pasireiškia.
1 diena. Pirmieji simptomai būna nežymūs. Pacientams paprastai pakyla temperatūra. Kiek vėliau jie ima kosėti. Kai kuriems pacientams gali prasidėti viduriavimas arba pykinimas. Pastarieji simptomai leidžia įtarti sunkią ligos formą.
3 diena. Vendžou gyventojai į ligoninę buvo gabenami vidutiniškai trečią dieną nuo simptomų pradžios. Be to, ištyrus daugiau nei 550 Kinijos ligoninių, buvo nustatyta, jog hospitalizuotiems pacientams plaučių uždegimas pasireiškė būtent trečią ligos dieną.
5 diena. Sergant sunkia ligos forma, simptomai gali pasunkėti. Pacientams gali pasidaryti sunku kvėpuoti, ypač jeigu jie yra vyresnio amžiaus arba turi kitų sveikatos sutrikimų.
7 diena. Uhane pacientai į ligoninę buvo gabenami vidutiniškai septintą dieną nuo simptomų pradžios. Taip pat septintą ligos dieną kai kuriems užsikrėtusiems šio miesto gyventojams pasidarė sunku kvėpuoti.
8 diena. Sunkia COVID-19 forma sergantiems asmenims turėtų pasireikšti plaučių uždegimas, dusulys arba ūminis respiracinis distreso sindromas (ŪRDS), kuriam gydyti gali prireikti intubacijos. ŪRDS dažnai baigiasi mirtimi.
9 diena. Kai kuriems Uhano gyventojams pasireiškė sepsis – agresyvaus imuninės sistemos atsako suskelta infekcija.
10–11 dienos. Jeigu pacientų simptomai sunkėja, būtent šiomis dienomis jie dažniausiai būna perkeliami į Intensyviosios terapijos skyrių. Be to, tokie pacientai dažniau skundžiasi didesniais pilvo skausmais ir apetito praradimu, nei lengvesne forma sergantys žmonės.
12 diena. Kai kuriais atvejais ŪRDS pasireiškia tik praėjus dviem savaitėms nuo ligos pradžios. Vieno Uhane atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog vidutiniškai prireikia 12 dienų, kad pacientą tektų perkelti į Intensyviosios terapijos skyrių. Sveikstantiems pacientams po 12 dienų gali praeiti karščiavimas.
16 diena. Remiantis Uhane atliktos studijos duomenimis, šią dieną gali praeiti kosulys.
17–21 dienos. Apskritai paėmus, po 2,5–3 savaičių nuo infekcijos pradžios Uhane žmonės arba pasveikdavo nuo koronaviruso ir būdavo išleidžiami iš ligoninės, arba mirdavo.
19 diena. Vadovaujantis Uhane atlikto tyrimo išvadomis, šią dieną gali praeiti dusulys.
27 diena. Kai kurie pacientai ligoninėje užsibūna ilgiau. Vidutinė hospitalizacijos trukmė Vendžou – 27 dienos.
Žinoma, jeigu pacientas yra išrašomas iš ligoninės, tai nebūtinai reiškia, kad jo simptomai visiškai išnyko. Kai kurie sirgusieji pranešė apie ne vieną mėnesį kamavusius simptomus, tokius kaip krūtinės skausmas, dusulys, pykinimas, smarkus širdies plakimas bei dingęs skonio ir kvapo pojūtis. Susirgę COVID-19, tačiau ligoninėje negulėję asmenys taip pat gali jausti ilgalaikius simptomus.
Liepos mėnesį Ligų kontrolės ir prevencijos centrų mokslininkai savo ataskaitoje rašė, kad iš beveik 300 simptomatinių pacientų 35 proc. sirgusiųjų sveikatos būklė po dviejų–trijų savaičių nuo teigiamo rezultato nepasidarė įprasta.
Po keleto savaičių geriau pasijutę pacientai teigė, jog jų simptomai paprastai praeidavo per keturias–aštuonias dienas nuo koronaviruso tyrimo. Lėčiausiai sugrįždavo skonio ir uoslės pojūčiai – vidutiniškai per aštuonias dienas.
COVID-19 gali būti labiau kraujagyslių liga nei kvėpavimo takų
Nors koronavirusas pirmiausia puola plaučius, jis gali užkrėsti širdį, inkstus, kepenis, smegenis ir žarnyną. Kai kurių tyrimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog COVID-19 yra kraujagyslių liga, ne kvėpavimo takų, t. y. koronavirusas geba keliauti kraujagyslėmis. Štai kodėl kartais atsiranda papildomų komplikacijų, tokių kaip širdies pažeidimai ar insultas.
Mokslininkai turi keletą teorijų, kodėl kai kurių koronavirusu užsikrėtusių žmonių sveikatos būklė sparčiai suprastėja. Viena iš jų yra pernelyg stiprus imuninės sistemos atsakas, arba „citokinų audra“ – cheminiai signalai, nurodantys organizmo imuninėms ląstelėms naikinti sveikas ląsteles.
Johnso Hopkinso Bayview medicinos centre dirbantis pulmonologas dr. Panagis Galiatsatos šį procesą palygino su žemės drebėjimu. Juk dažniausiai žmones užmuša ne drebanti žemė, o griūvantys pastatai.
„Infekcija supurto imuninę sistemą, – sakė jis. – Jeigu jūsų imuninė sistema nėra nepriekaištingos būklės, ji subyrės.“
Labiausiai nerimą keliantis simptomas – dusulys
Pasireiškus koronaviruso simptomams, į kai kuriuos ankstyvuosius ligos požymius derėtų atkreipti daugiau dėmesio.
„Aš visada pirmiausia pasiteiraučiau, ar žmogui nėra sunku kvėpuoti, nes tokiu atveju būtina nedelsiant suteikti pagalbą“, – „Business Insider“ sakė Vendžou duomenis išanalizavusi infekcinių ligų gydytoja Megan Coffee.
Pacientus, kuriems pasireiškia ŪRDS, gali tekti prijungti prie plaučių ventiliavimo aparato Intensyviosios terapijos skyriuje. M. Coffee apytikriai paskaičiavo, kad vienas iš keturių hospitalizuotų COVID-19 pacientų atsiduria Intensyviosios terapijos skyriuje. Gydytojos teigimu, iš ligoninės išleistiems asmenims prireiks dar mėnesio poilsio ir reabilitacijos, kad visiškai atsigautų.
Tiesa, analizuojant koronaviruso infekcijas remiantis vidurkiais, galima netyčia praleisti faktą, jog liga ne visada progresuoja linijiniu būdu.
„Galimas laipsniškas sveikatos būklės prastėjimas. Vieną dieną pacientas gali pasijusti geriau, kitą – prasčiau, – aiškino M. Coffee. – Kita vertus, 80-ies metų amžiaus vyras, turintis kitų sveikatos sutrikimų, gali per daug nesiskųsti koronaviruso simptomais, bet jokiomis kitomis ligomis neserganti 40-ies metų amžiaus moteris kamuosis labai smarkiai.“