Kamuoja įkyrios mintys? Mokslininkai pažvelgė į smegenis ir išsiaiškino, kaip greičiau atsikratyti užstrigusios plokštelės ()
Ta problema tave labai slegia? Negalvok apie tai. Galvok apie ką nors kitką. Šis patarimas yra suveikęs lygiai nulį kartų, tačiau mokslininkai mano, kad jau geriau supranta, kaip galima nutraukti įkyrių minčių grandines. Be to, naujo tyrimo rezultatai pateikia patarimų, kaip išsiugdyti geresnius mokymosi įgūdžius ir būtų kūrybingesniems darbe.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV mokslininkai suderino smegenų skenavimą su dirbtinio intelekto algoritmais, kad išsiaiškintų, kas vyksta žmonių galvose, kai jie stengiasi nustoti apie ką nors galvoję. Arba kai bando ką nors sugalvoti. Ir tai yra svarbu ne tik mūsų pačių komfortui ir protiniam efektyvumui - tokie tyrimai padės efektyviau gydyti potrauminio streso sindromo (PTSD) bei obsesinio kompulsinio sutrikimo (OCD) pacientus.
Iš tikrųjų, įvairiomis ligomis ir sutrikimais sergančius žmones dažniau kamuoja įkyrios mintys. Sakykite, jei jums pažįstamos šios mintys - „mano širdis kažkaip keistai plaka, gali būti, kad mirštu“ (nerimo sutrikimas), „aš ir vėl pavojuje, išlaisvinkite mane“ (PTSD), „jei iškart nenusiplausiu rankų, tikrai susirgsiu“ (OCD). Tačiau įkyrios mintys kamuoja ir visiškai sveikus žmones. Ginčai su draugais, įvykiai pasaulyje, galvosūkiu virtęs automobilio gedimas, prasta finansinė padėtis, 2020-ieji - įkyrių minčių grandinės kartais erzina ir jus.
Mokslininkai pakvietė 60 savanorių dalyvauti šiame tyrime. Jie gulėsi į funkcinio magnetinio rezonanso aparatus. Jiems buvo rodomi veidų, vaisių ir įvairių vietų nuotraukos. Dalyviai turėjo galvoti apie šiuos vaizdus 4 sekundes, o mokslininkai tuo metu stebėjo, kurie smegenų regionai tuo metu suaktyvėja. Tuomet dalyviams buvo nurodyta pakeisti vieną mintį kita („nebegalvok apie obuolį, galvok apie kalną“), nebegalvoti apie nieką arba tiesiog atsikratyti tos minties. Skirtumas tarp pastarųjų dviejų nurodymų yra tas, kad negalvodami apie nieką dalyviai turėjo visiškai išvalyti mintis, o bandydami atsikratyti minties galėjo į ką nors susikoncentruoti.
Visi trys nurodymai matomai pakeitė smegenų aktyvumą - dalyviams iš tikrųjų pavyko mažiau galvoti apie tą pirminį atvaizdą. Minties pakeitimas kita ir meditacijai prilygstantis minčių išvalymas veikė greičiausiai, bet mokslininkai galėjo įžiūrėti tos pirminės minties pėdsakų likučių. Tuo tarpu aktyvus bandymas atsikratyti minties veikė lėčiau, bet tų pėdsakų jau nebuvo matyti.
Keli mokslininkų patarimai
Jei norite greitai išvaikyti įkyrias mintis, medituokite (bandykite galvoti apie nieką) arba galvokite apie ką nors kito.
Jei norite pagerinti savo mokymosi efektyvumą, nešokinėkite nuo vienos temos prie kitos - darykite pertraukas. Jei nuo matematikos namų darbų iškart pereisite prie istorijos, jūsų smegenys dalį pajėgumų vis tiek išlaikys ankstesnei užduočiai.
Jei mokydamiesi ar dirbdami kažkur įstrigote, atsitraukite ir pailsėkite. Didelė koncentracija ir vienos minties eskalavimas gali jus įstraiginti į kilpą, kuri nedings, jei tos minties bent trumpam neatsikratysite ir nepradėsite iš naujo.