Galbūt tai padės tašką? Net 10 metų trukęs tyrimas stebėjo GTA žaidimų fanatikus ir atsakė į klausimą: ar tikrai žiaurumą vaizduojančių kompiuterinių žaidimų žaidimas paverčia vaikus agresyviais?

O senesne karta rukyti pradejo del 'Na palauk' rukancio vilko?

Tik mano subjektyvi, jokiu mokslu nepagrista nuomone: video zaidimai niekaip, ar beveik niekaip neitakoja vaiku ziaurumo. Zmogaus psychika, net vaiku, yra per daug sudetingas dalykas, kad nesuvoktu skirtimu tarp virtualios tokroves ir tikroves. Pvz. GTA ir keleta kitu video zaidimu, mano sunus zaide nuo 10 metu, bet jokiu ziaurumo, ar kokiu kitu psichologiniu sutrikimu priezasciu, jam niekada niekur nera pasireiske. Mane vistos galvos kirtimas, ar kiaules durimas galejo traumuoti zymiai labiau (esu jau pakankamai senas, kad vaikystej kaime speciau tai pamatyti), bet normos ribose viskas su psichika ligsiol. Liepciau sunui vistai galva nukirst, tai turbut pagalvotu, kad isprotejau, nepaisant visu GTA

Kokius kompiuterinius žaidimus žaidė viduramžiais, kur karimas žmogaus ir sudeginimas vos ne pramoga buvo?

Manau priklauso nuo situacijos, jei aplinka žiauri, tai geriau žaist, išliet save, nusiramint, pasidžiaugt žaidimuose, bet jei viskas tobula gyvenime ir žaisi žiaurius žaidimus, tai gal kiek ir palenks į žiaurumo pusę. Su saiku daug daugiau naudos nei žalos, visgi smegenų mankšta.

O kodėl jie netyrė versijos, kad žaidimai padeda vaikams išsikrauti tą neigiamą emocinį krūvį, kurį jie gauna viešajame gyvenime? O tai reiškia jog žaidimai gali turėti ir gydymąjį poveikį. O kas per daug tai visada nesveika.

chebra protingai komentuojat, čia aišku jokios itakos žiaurumui tiesiog normalus žmogus suvokia kad tai tik kompiuterinis žaidimas, aš pats žaidžiau tokius žaidimus jau 20 metų ir tikrai negalėčiau net nukirsti vištai galvos. žiaurumas gimdo žiauruma, jei realybei žiauru tai tu ir pats tokiu gali tapti.

Tai yra vadinama Romos kataliku baznycia ir jos iskreiptas Biblijos interpretavimas Viduramziais

Vien del sito straipsnio prisijungiau... o kas itakojo tarkim https://en.m.wikipedia.org/wiki/Ed_Gein ? GTA 1900 prisizaide? Siti irgi GTA prisizaide https://en.m.wikipedia.org/wiki/List_of ... of_victims ? Dugna pramuset t.lt

Delfis tik su maziau komentaru

na t.lt tiesiog kazkokiu mokslininku tyrima spausdina. nereik cia selti. visgi mokslinis saltinis. Is kitos puses GTA nera ant tiek ziaurus, kad trauktu i ziauruma linkusius paauglius ar mokytu ziuaurumo. Manau yra blogesniu zaidimu. Dar vienas dalykas - paaugliai gal nepradeda smurtauti gyvenime, bet del kompiuteriniu zaidimu pradeda smurtauti kai negauna pazaisti. "Sedi" ant savo zaidimu kaip ant adatos Va toki pavizdi esu mates ne viena.

O kaip filmai? Ar žiūrėdamas kaip turtingi dėdės (švariai ir nešvariai uždirbė pinigus) nedaro blogos įtakos psichikai ir t.t? Čia belekaip plati tema šiuo požiuriu...

Žuvis turi žiaunas nes jos gyvena vandenyje ar jos gyvena vandenyje nes turi žiaunas? Ar žiaurus žaidimai ugdo žiaurumą, ar žiaurus žmonės dažniau renkasi žiaurius žaidimus? Iš vis ar žiaurus žaidimai yra susiję su žiaurumu? Šitame straipsnyje apie šitai neužsiminta. Gal ir pats tyrimas to net ne analizavo. Kompiuteriniai žaidimai atsirado visai neseniai. Ypač žiaurus kompiuteriniai žaidimai, nes jiems reikia 3D grafikos. Todėl galima laisvai palyginti žiaurumą tarp kartų kurios turėjo galimybę žaisti žiaurius žaidimus ir tuos kurie net neturėjo tokios galimybės. Taip palyginant žiaurumo kiekį. Gal net išskirti daugiau kartu ir žiūrėti kaip kaičiasi žiaurumas. Pavyzdžiui, suskirstyti visus į 10 metų grupes (1-10, 11-20, 21-30, ..., 81-90) ir žiūrėti kaip keičiasi žiaurumas šiose grupėse. Žiaurus yra ne tik žaidimai, bet ir filmai, knygos ir t.t. Tai ir juos reiktu įtraukti. Gal žiaurumą ugdo žiaurus filmai? O gal žiaurios knygos? Reikia visu pirma tirti ar yra koreliacija tarp žiauraus turinio (žiauriu žaidimų, žiaurių filmu, žiaurių knygų ir t.t.) ir asmens žiaurumo. Jei nėra jokios koreliacijos, tai ką čia galima tada toliau tirti? Jei yra kažkokia koreliacija, tada reikia analizuoti kas yra priežastis, o kas yra pasekmė. Ar žiaurus asmenys naudoja daugiau žiauraus turinio, ar žiaurus turinys skatina žiaurumą. Jei asmuo naudoja daugiau žiauraus turinio, nes iš prigimties (arba dėl aplinkos) yra žiaurus, tai žiaurus turinys čia ne prie ko. Ar pasaka "Eglė žalčių karalienė" neskatina žiaurumo? Juk joje yra žudoma. -------------------- Žmogus visur yra įpratęs ieškoti priežasčių ir kažką kažkuo apkaltinti.

Taip, žaidimuose galima daryti nesąmones, bet kodėl nekalbama, kad reikia ir kantrybės? Net Postal reikėjo vistiek kantriai vykdyti kažkokias "misijas", ne vien aplaistyti ir padeginėti žmones. GTA 2(? nepamenu jau) irgi ne tik suvažinėti viską kas juda. Net Carmageddon'e reikėjo pravažiuot trasą - žodžiu visur tos "bereikalingos žudynės" tai čia tik relaxui.

Tas pats mene: https://medium.com/@coletteslaterbarras ... 1f45ff54cf Tas pats klasikinėje filosofijoje: https://www.persee.fr/doc/rbph_0035-081 ... _43_1_2556

Na, pradžiai tai reikėtų paminėti, kad GTA nėra žiaurūs žaidimai, o apie GTA žaidėjo psichiką daugiau pasako ne tai, žaidžia jis tuos žaidimus, ar ne, bet ką jis ten juose veikia: ar misijas vykdo, šiaip važinėjasi, ar tik visus iš eilės traiško ir šaudo.

Dėl žiaurumo nežinau, bet kad turintys priklausomybę žaidimam turi ir kažkokių socialinių problemų tai gali būt. Tokio tyrimo ir reiktų, ar žmonės praleidžiantys visą laisvalaikį prie kompo yra pajėgūs integruotis į šiuolaikinę visuomenę, ar tai jiems kelia stresą

Žaidimai žiaurūs kaip ir filmai žiaurūs ir su visokiom intgom nenormaliom, pasakos, kur ten nunuodijo princesę, kažkas kažką pagrobė ir t.t. neigiamai veikia žmones, jųpsichiką. Taip pat ir naujienos panašaus pob9džio iš žiniasklaidos...

GTA2 vienas iš fainiausių dalykų vaikystėje buvo atiminėti mašinas, suvaryti į krūvas (kad ir traiškant žmones) ir sprogdinti jas. Biesindavo, tik kad nuėjus per daug į šoną jos dingdavo Viena labiausiai įsiminusių misijų buvo kur autobusą žmonių pririnkai ir vežei į mėsmalę. Nu ir aišku, kaip be pasivažinėjimo su tanku visus traiškant iš eilės, dar pašaudant. Vėlesniuose GTA dar prisidėjo naikintuvas, visai smagu. Realiame gyvenime muštynėse kiek teko dalyvauti, dažniausiai nesuduodamas nė vieno smūgio jas laimėdavau (kai puldamas kitas nepadaro nieko, o po to dar pagauni koją ir padarai pajuokos objektą, greitai mušeikos pabėga). Turbūt tik kartą esu vožęs atgal, kai porą metų vyresni mokykloje kelis metus kabinėjosi ir tyčiojosi. Aišku gavau atgal, bet po to daugiau nebelindo. Taip kad save žiauriu vadinti nekyla ranka.

Klausimas, ar dėl žaidimų atsirado socialinės problemos, ar dėl socialinių problemų pasinėrė į žaidimus. Iš mano patirties man susidaro įspūdis, kad dėl socialinių problemų pasineria į žaidimus, tačiau tikrai taip, jei prie kompiuterio praleidžia visą laiką, tai socialinių įgūdžių ir neįgis niekada.

Nežinau kelinta GTA čia buvo, bet brolis kažkada buvo parsisiuntęs ir aktyviai žaidė. Aš tik kelis kartus pabandžiau, bendrai gal kokias 2-3 valandas žaidžiau, bet nepatiko ir daugiau nežaidžiau. Taip pat brolis Counter-Strike žaidžia, jau tūkstančius valandų pražaidė. Man dovanai per Steam taip pat nupirko, kai akcija buvo. Tai per 5 metus kai ji turiu tik 13 valandų iš viso žaidžiau Skyrim, tai jau tūkstanti valandų pražaidžiau, o ES Online it 2 tūkstančius valandų pražaidžiau. Nemėgstu muštinių, todėl jose specialiai nedalyvauju, bet ne karta teko į galvą duoti. Pirmas kartas kiek prisimenu buvo gal trečioje klasėje. Neprisimenu už ką. Kitas kartas gal kokioje 8 klasėje (gerai neprisimenu) vyresnių klasių bernai mano klasiokes prie klasės durų kabino ir vaidino kokie jie kieti. Prie visu į klase klasiokų kabinėjosi. Kad prieš mūsų klasiokes pavaidinti. Kai aš priėjau ir prie manęs prisikabino. Nieko nesakiau tik į snuki daviau. Pačiam nekliuvo Dar vienas kartas buvo per universiteto praktika. Dėstytojas vedžiojo po muziejų, o vienas kursiokui kažkas užėjo. Pradėjo elgtis kaip nesubrendęs vaikėzas. Mano kepurę nuo galvos paėmė ir strikinėti aplink mane pradėjo. Kadangi dėstytojas šalia buvo, tai tik koja pakišau ir pastūmiau, kad ant pargriūtu. Ir pasiėmiau kepure. Grįžtant iš praktikos be dėstytojo su keliais kursiokai mane pasivijo ir tada gavo į galvą, kiti kursiokai išskyrė Niekada muštinių nepradėjau, bet visada jas užbaigiau