Sode mindžiojo beveik 17 tūkst. eurų kainuojančią istorinę vertybę - niekas nežino, kaip šis šedevras ten atsidūrė ()
Iš pažiūros visiškai įprasta marmurinė plokštė, dešimtmetį naudota pasilypėjimui sode, iš tikrųjų yra reta senovės romėnų graviūra, rodo naujas tyrimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis atradimas nustebino vieno Anglijos sodo savininkę, kuri sužinojo, kad 63 centimetrų akmens plokštė – akmuo, kurį ji anksčiau naudojo pasilypėti sėdant ant arklio – datuojama antruoju mūsų eros amžiumi ir yra verta apie 16 500 eurų.
Tačiau niekas nežino, kaip šis marmuro šedevras atsidūrė Anglijoje. Tikėtina, kad jis buvo išraižytas Graikijoje arba Mažojoje Azijoje (šių dienų Turkija), sakoma aukcionierių „Woolley and Wallis“, vykdančių plokštės pardavimą, pranešime.
Dalis akmens istorijos yra žinoma: prieš 20 metų jis buvo atkastas alpinariume (akmenų sode), įrengtame Vaitparišo miestelyje pietų Anglijoje. Vėliau moteris, kuriai priklauso arklidės, purvu padengtą akmenį dešimtmetį naudojo kaip pasilypėjimą sėdant ant arklio – kol vieną dieną pastebėjo ant akmens paviršiaus iškaltą laurų vainiką.
Archeologas, įvertinęs plokštę, nustatė, kad tai – retas radinys. Ant jo esančiame užraše sakoma: „žmonės (ir) jaunuoliai (gerbia) Metrodoro (sūnų) Demetriosą iš Leukioso“, rašo „The Daily Mail“.
Ir nors senovės Romos imperija apėmė ir Britų salas, ši plokštė nebuvo pagaminta pačioje Britanijoje. Kaip teigia „Woolley and Wallis“, į Angliją tikriausiai ji buvo atvežta prieš 300 metų.
„Tokio tipo artefaktai dažnai patekdavo į Angliją kaip Didžiųjų turų rezultatas – kai XVIII-XIX a. pabaigoje turtingi aristokratai keliaudavo po Europą ir susipažindavo su klasikiniu menu bei kultūra, – sako „Woolley and Wallis“ senienų specialistas Willas Hobbsas. – Manome, kad taip akmuo ir pateko į Jungtinę Karalystę. Tačiau visiška paslaptimi išlieka tai, kaip jis atsidūrė alpinariume – čia jau reikėtų visuomenės pagalbos“.
Vaitparišo alpinariumas yra namo, pastatyto septintojo dešimtmečio viduryje, dalis – ir aukcionieriai tikisi, kad kas nors gali prisiminti istorines detales arba su objekto statyba susijusius žmones.
„Yra kelios galimybės, kaip akmuo galėjo ten atsirasti, – sako W.Hobbsas. – Užmiesčio pastatai, vadinti Kovsfildo namais ir Broksmuro namais, buvo labai arti Vaitparišo – ir po karo, per kurį jie buvo rekvizuoti Didžiosios Britanijos armijos reikmėms, 1949 m. buvo nugriauti. Tačiau mes taip pat žinome, kad namas dabartiniame Poltonso pramogų parke 1963 m. buvo sunaikintas gaisro, ir jo liekanos netrukus po to galėjo būti pernaudotos naujose statybvietėse“.
Anksčiau „Woolley and Wallis“ planavo akmenį pardavinėti šį vasarį, tačiau dabar aukcionieriai pakeitė planus ir prekybos planus perkėlė į pavasarį.
Parengta pagal „Live Science“.
