Astronomijos bendruomenę iki pamatų galinti supurtyti naujiena: naujas tyrimas, rodo, kad tamsioji materija... neegzistuoja (3)
Vyrauja populiari teorija, kad maždaug tris ketvirtadalius visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis nauju tarptautinės mokslininkų komandos atliktu tyrimu, ši paieška nieko neras. Vietoj to, jie teigia, kad mūsų ribotas mokslinis supratimas apie gravitaciją negali paaiškinti keisto galaktikų gravitacinio elgesio. Kitaip tariant, tai nėra tamsioji materija – mes paprasčiausiai ne iki galo suprantame gamtos dėsnius.
Naujausiame tyrime komanda teigia, kad devintojo dešimtmečio pradžioje sukurta idėja, pavadinta modifikuota Niutono dinamikos teorija (MOND), galėtų paaiškinti keistą žvaigždžių gravitacinį elgesį, kurį mokslininkai įprastai aiškina kaip tamsiąją materiją.
Trumpai tariant, teorija pakeičia Niutono dinamiką ir Einšteino bendrąjį reliatyvumą, dėl to žvaigždės patiriamą gravitacinę jėgą reikėtų apskaičiuoti visiškai skirtingais būdais.
Jau praeityje buvo pateikta keletas teorijų, bandančių paaiškinti, kas gali būti tamsioji materija, nuo pirmapradžių juodųjų skylių iki silpnai sąveikaujančių masyvių dalelių, vadinamų WIMPS.
„Remiantis MOND teorija, pavyko atlikti daugybę astronominių stebėjimų. MOND yra vienintelė teorija, kuri paprastai įgyvendino visas prognozes", - teigia Klivlando Case Western Reserve universiteto astronomijos katedros vedėjas McGaugh.
„Tamsiosios materijos“ teorijos iškėlimas
Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Šveicarijos astronomas Fritzas Zwickis, tuo metu dirbusio Kalifornijos technologijos institute, stebėjimai apie „Coma“ galaktikų grupę parodė, kad ją veikė didesnės nei tikėtasi gravitacines jėgos – tokį poveikį jis pavadino „dunkel (kalt) materie (vokiškai „tamsi (šalta) medžiaga).
Tada kai 1970-aisiais amerikiečių astronomai Vera Rubinas ir Kentas Fordas rado anomalijų žvaigždžių orbitose, daugelis mokslininkų teigė, kad jas sukėlė nematoma „tamsioji materija“, ir nuo to laiko ši idėja dominuoja astrofizikoje.